Atverdamas duris į garsaus gamtininko, Lietuvos zoologijos sodo įkūrėjo Tado Ivanausko vasaros rezidenciją Obelynėje Kauno rajono muziejaus vadovas sako, kad ši erdvė tikras lobynas. Sodybą Ivanauskas čia pradėjo kurti 1919 m, pagal savo vaikystės prisiminimus iš Lebiodkos dvaro Baltarusijoje.
„Sodyba iš tikrųjų atspindi Kauno tarpukario inteligentijos gyvenimą ir dvasią, pianinas, bufetėlis, kupinas įvairiausių indų ir žinoma pati atmosfera“, – sako Kauno rajono muziejaus vadovas Zigmas Kalesinskas.
Jausmas toks, kad kambariai tarsi dabar gyvenami, o šeimininkai tik trumpam išskubėjo ir greit grįš. Tik grįžta ne šeimininkai, o po namus smalsiai dairosi lankytojai. Sodyba kiek atnaujinta ir dar plačiau atveriama visuomenei, žmonės čia gali užsukti muziejaus darbo valandomis – nuo trečiadienio iki sekmadienio.
„Foteliai papuošti paties Ivanausko sumedžiotų leopardų kailiais, kur tikrai ne bet kas gali pamatyti iš arti“, – sako Z. Kalesinskas.
O gretimame kambaryje viskas padengta pietums ir ant stalo išdėliotas japoniškas XX amžiaus servizas. Šalia ir Tado Ivanausko darbo kambarys, ekspedicijų žemėlapiai.
„Aš pasijutau kaip pakviesta į svečius pas profesorių Ivanauską, sužavėjo kuklumas ir kartu prabanga, tokie vertingi gražūs daiktai“, – sako muziejuje apsilankiusi Ona.
O štai muziejaus lankytoja Rytė jaučiasi lyg svečiuose: „Tas autentiškumas, papuoliau į tą amžių, kur jis ir gyveno, viskas labai atitinka. Pats žmogus vaikštai, tik šeimininkų nėra."
O palypėjus laiptais į antrą aukštą lankytojai pirmą kartą patenka į asmeninius mokslininko ir jo žmonos Honoratos kambarius. Į juos iki šiol įžengdavo tik šeimos nariai.
Obelynėje išsaugoti išskirtiniai ir itin vertingi eksponatai. Visa tai gamtininko Ivanausko įdukros Eleonoros ir jos vyro Algirdo Baltuškevičių nuopelnas, kurie paveldėję sodybą jos neišdraskė.
„Jie atliko tą šventą darbą saugodami pačią sodybą ir išsaugodami iki mūsų dienų, nesunaikinami, neišparduodami daiktų o viskas viename išlaikyta taip, kaip būta prie profesoriaus“, – sako Z. Kalesinskas.
Pasak muziejininkų, labiausiai stebina išlikę autentiški gamtininko medžioklės trofėjai, šeimos turėti baldai, knygos, indai ir net itin asmeniniai daiktai.
„Čia muziejininkams ne vienų metų darbas, pirmiausia aprašyti, surasti jiems vietą, tai atradimas mums muziejaus darbuotojams, ir lygiai taip pat ir lankytojams“, – sako Z. Kalesinskas.
Name yra ir laboratorija, kur gamtininkas ruošdavosi ekspedicijoms.
O iš laboratorijos atsiveria vaizdas į išskirtinį dendrologinį parką, kuriame apie 300 krūmų ir medžių kolekcija. Juos gamtininkas daugybę dešimtmečių vežė iš įvairiausių pasaulio kampelių čia sodino ir puoselėjo.
Kauno rajono muziejaus vadovas Z. Kalesinskas pasakoja: „Turime katalpą, kuri pražysta Joninėm, tai kvepiantis unikalus augalas. Ir mūsų bekočiai ąžuolai, unikalūs, visa alėja, jie šiuo metu sprogsta."
Ivanauskas čia įveisė ir žavintį šimtų obelų sodą. Čia auga ir jo paties išvesta veislė Vytis.
„Toks grožis šįmet, sodas pramečiuoja, pernai atidavė visą derlių , tačiau šįmet, Vytis žydi. Ir žydi mūsų geležinis , vokiečių sena veislė, kuri Lietuvoj mažai žinoma“, – sako Z. Kalesinskas.
Kelis metus Obelynę Kauno rajono savivaldybė valdė pagal panaudos sutartį, vėliau ją išpirko. Šiam muziejui suteiktas ir valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusas.
