Laisvės partija jau spėjusi sukelti diskusijas visuomenėje dėl partnerystės įteisinimo, ar Stambulo konvencijos ratifikavimo, imasi dar vieno projekto – šiemet norėtų įteisinti lyties ir tapatybės keitimą. Dabar norintys tai padaryti transseksualai turi kreiptis į teismą.
„Tose bylose ginčų nėra, tiesiog pareiškėjai privalo kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių prašyti pakeisti vardą, pavardę ir lyties įrašą, tada metrikacijos skyrius surašo 3 neigiamas išvadas ir asmuo privalo kreiptis būtent į teismą. Iš esmės, mes užkuriam visą biurokratinį mechanizmą“, – sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
„Patys kaštai valstybės sektoriui, teismai yra be galo apkrauti bylomis ir pats teismas yra pažymėjęs savo pirmoje nutartyje, kad jis šalina įstatymų leidėjo spragą“, – pasakoja Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
„Aš negaliu eiti į tam tikrus tualetus, aš negaliu eiti į tam tikrus persirengimo kambarius, aš negaliu tiesiog parodyti kažkam savo ID, parduotuvėje ir t.t., nepapuolęs į keblią situaciją, tai yra labai sunku, ir, manau, kad taip neturėtų būti“, – tai ištrauka iš 2015-ųjų Lietuvos gėjų lygos vaizdo klipo, kuriame transseksualūs žmonės pasakoja savo išgyvenimus ir jau tuomet prašė suteikti jiems daugiau teisių, juolab Strasbūro teismas Lietuvą įpareigojo tą padaryti dar 2007-aisiais.
Tad Teisingumo ministerija 2017-aisiais parengė Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektą. Projekte numatyta, kad lytį pasikeisti būtų galima ir neatlikus chirurginės operacijos. Kitaip tariant, žmogus galėtų likti su turimais lytiniais organais, bet oficialiai taptų priešingos lyties atstovu ar atstove, eitų į priešingos lyties persirengimo kambarius, tualetus, pliažus.
„Yra žmonių, kurie nenori keistis lyties chirurginiu būdu, arba negali, nes būna taip, kad nemažai žmonių, kurie pakankamai ilgai laukė tos galimybės, taip ir nesulaukė, ir dabar, kai jiems jau sukako pakankamai nemažai metų, tai yra galbūt ir neįmanoma chirurgiškai padaryti“, – teigia gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
„Pagal reguliavimą chirurginės procedūros nėra priverstinė prielaida, negalima to reikalauti, kalbama apie tai, kad asmuo suvokia savo sprendimą ir jisai sąmoningas, yra psichiatro išvada, psichologo, kuris tikrai patvirtina, kad asmuo yra sąmoningas ir tikrai kalbama apie transseksualų asmenį“, – kalbėjo E. Dobrovolska.
Skeptikai sako, kad lytis yra įgimta ir kitaip būti negali. Priešingu atveju žmonės gali pradėti save laikyti bet kuo ir kelti teisinį chaosą.
„Nematyčiau tam jokios logikos, nes mes tada galim prieiti toliau prie diskusijos, aš galiu sakyti, kad aš dabar esu senjoras ir man mokėkite pensiją, jeigu aš taip jaučiuosi arba aš esu jaunuolis, ir vėl kažkokios privilegijos ar dar kažkas, kuo aš nesu“, – sako konservatorius Paulius Saudargas.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Lietuvos visuomenei paaiškinti, ką ketina įteisinti, trečiadienį nematė reikalo, tačiau informavo, kad bus remiamasi 17-ų metų parengtu projektu.
„Ne, imsime tą patį projektą, klausymus dėl tų visų siūlymų ir tada komitetas nuspręs, į ką atsižvelgti, ir jau tada jis eis ne į pateikimą, bet į svarstymą iš karto“, – pasakoja Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius.
„Man tai kelia šiurpą, bet aš apie tai nenoriu net kalbėti“, – teigia Žmogaus teisių komiteto narys Dainius Kepenis.
Pirminis siūlymas numato, kad lytį būtų galima keisti ir nepilnamečiams
Pirminis siūlymas numato, kad lytį Lietuvoje galėtų pasikeisti ir nepilnamečiai paaugliai nuo 16-os metų, o jeigu tėvai pritaria – ir nuo 14-os. Tiesa, ar toks projektas ir bus siūlomas Seimui, nežinia, nes parlamentarai dar ketina jį tobulinti.
„Dar keistesnis dalykas, mes galime apskritai eiti toliau, gilyn, pradėti ir vaikų darželiuose, kas tokių užuomazgų yra, klausti jų pačių, kuo tu šiandien jautiesi berniukas, ar mergaitė ir trikdyti tiesiog tokiu būdu natūralų vystymąsį“, – kalbėjo P. Saudargas.
Tuo pačiu ketinama išplėsti ir draudimą diskriminuoti žmones ne tik lyties, bet ir lytinės tapatybės atžvilgiu. Teoriškai tai reiškia, kad vyras pasikeitęs tapatybę į moterišką bet likęs su vyriškais lytiniais organais, galėtų naudotis moterų tualetais, ar persirengimo kambariais. O uždraudę tai daryti žmonės būtų baudžiami dėl diskriminacijos.
„Atskiros kabinos tai yra. Tai kur mes matome tą problemą? Tai yra toks dalykas, kai asmuo įvertins ar jam pritaikytos šitos patalpos, ar ne. Kiekvienas translytis asmuo individualiai apsispręs kaip jam elgtis šiuo atveju“, – sako V. Simonko.
„Svarbu apginti tokio žmogaus diskriminaciją, jeigu jisai ją patiria. Tai mano užduotis, kaip kontrolierės. Todėl mano siekis, kad Lygių galimybių įstatyme būtų įtvirtinta asmens lytinė tapatybė, kad būtų galima apginti žmones, kurie patiria dėl to diskriminaciją“, – pasakoja A. Skardžiuvienė.
Laisvės partijos atstovai tikisi, kad dėl šio įstatymo parlamentas apsispręs dar šį rudenį.
