Vien per šiuos metus jie jau nugvelbė dešimtis senovinių skulptūrų. O juodojoje rinkoje tokių, daugiau nei šimtą metų skaičiuojančių rankų darbo kūrinių, kaina siekia ir 5000 eurų.
Juodupėnų kaime, Kretingos rajone, sodybą turintis kaunietis Petras Stanius atneša daugiau nei šimtą metų skaičiuojančios Šventos Marijos skulptūrą. Anksčiau ji stovėjo koplytėlėje prie namo tvoros, tačiau rajone pradėjus siautėti tokias koplytėles plešiantiems vagims, vyras Mariją paslėpė namuose.
Dabar vyras Marijos skulptūrą perduoda Kretingos muziejininkams. Lydimi rajono valdžios, jie keliauja per rajono sodybas ir tariasi su tokių koplytėlių savininkais, kad šie ten stovinčias skulptūras atiduotų muziejams.
„Per pastaruosius kelerius metus policijos duomenimis yra pavogta virš 20 skulptūrėlių ir paveldosaugos specialistų vertinimu jos vertos apie 30 000 eurų. Dar tikėtina, kad ne visos vagystės yra oficialiai fiksuotos ir iš tų pavogtų neatsirado nei viena“, – teigia Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė.
Dar vieną Marijos skulptūrą, kuriai šimtas metų, namuose saugojo Naujosios Įpilties gyventojas Vincas. Marija keliavo iš kartos į kartą, kol rusai nesugriovė vyro šeimos.
Tad nuo rusų išgelbėtą skulptūrą vyras nori apsaugoti ir nuo šiuolaikinių vagių. Vyras Mariją parsinešė namo. Sako, vagis net matė. Tik tada dar neįtarė, kad piktavaliai nužiūrinėja jo Mariją.
„Kad būčiau žinojęs, jog vagys, būčiau bent numerius užsirašęs. O dabar nieko. – Mašina kokia? Brangi? – Brangi buvo ta mašina“, – žurnalistui į klausimus atsako koplytėlės savininkas Vincas Naugreckis.
Skulptūromis prekiaujama juodojoje rinkoje
Po šio vizito dingo kitos koplytėlėje likusios smulkesnės skupltūrėlės. Anot muziejininkų, tokios koplyčių skulptūros labai vertingos. Prekyba jomis juodoje rinkoje tiesiog klesti. Senovinius dirbinius tokiais nelegaliais būdais susirenka privatūs kolekcionieriai ir pinigų tam negaili, ypač užsieniečiai.
„Pastarosios vagystės tai tikrai svyravo nuo 500 iki 5000 eurų, net nepriklausomai nuo dydžio. Koplytėlių su skulptūromis sąrašas yra viešinamas Kultūros vertybių registre, taip, kad apie jas tikrai yra žinoma, – kad tokios yra vertingos ir jų yra“, – teigia paminklosaugininkė Meda Skersienė.
Žinoma, juodam darbui kolekcininkai pasamdo atitinkamus asmenis. O tarp šių pasitaiko ir cinikų. Štai metų pradžioje vagys pasidarbavo Skuodo rajone, tačiau ne tik koplyčią apšvarino – vietoj senovinių skulptūrų paliko poros eurų vertės prekybos centre pirktą angeliuką, flomasteriu nupieštą barzdą turintį Rūpintojėlį ir kitokio šlamšto.
Visos iš koplytėlių surinktos skulptūros keliauja į Kretingos muziejų. Jos saugykloje jau keli šimtai tokių. Koplytėlės ir jose esančios šventos skulptūros yra sena lietuvių tradicija. Jas gamindavo klaidžiojantys dievdirbiai. Prie tokių koplytėlių žmonės melsdavosi, kai kurie tai daro ir dabar. Ypač tai populiaru mažuose kaimuose, kur iki artimiausios bažnyčios ilgas kelias.
„Žmonės prašydavo. Jiems skauda, ten kažkas atsitiko šeimoje ar dar kur nors, tai jie dėdavo kokį karolį, kokį rožančių, dar kažką prašydami sau pagalbos“, – sako Kretingos muziejininkė Danutė Šorienė.
Na, o kad toks gražus lietuviškas paveldas – koplytėlės – nestovėtų tuščios, muziejininkai bei Kretingos rajono valdžia galvoja jose pastatyti gipsines skulptūrų kopijas. O pačiomis koplytėlėmis ir toliau turės rūpintis žemės, ant kurios jos stovi, savininkai.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
