Kol komerciniai bankai gauna milijardus, žmonės piktinasi: „Plešia iš visų ir viskas“

Nors bankai gynybos biudžetui moka milijonines įmokas, šiek tiek sumažino paskolų maržas ir padidino palūkanas už indėlius, žmonės pyksta, kad jie pinigus lupa už kiekvieną įmanomą paslaugą. O Lietuvos bankas ragina tautiečius aktyviau sudarinėti terminuotus indėlius ir bent šiek tiek užsidirbti.

Ko jau ko, bet pagyrų bankams žmonės nežarsto niekada – piktinasi ir paslaugų įkainiais, ir staigiai išaugusiomis palūkanomis, o naujausi komercinių bankų pelningumo rezultatai – dar lyg druska ant žaizdos.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Metų infliacija Airijoje pakilo iki 6,4 proc.

Metų infliacija JAV rugsėjį nepakito, ekspertams pranašus lėtėjimą

„Kesko Senukai“ pernai uždirbo 45 mln. eurų pelno, išmokėjo apie 20 mln. eurų dividendų

„Plešia iš visų ir viskas. Kad ir nuo pensijos atskaičiuoja. Tarytum, nebėra ko atskaičiuoti, o vis tiek atskaičiuoja“, – teigia panevėžietis.

Vien Europos centrinio banko pakeltos palūkanos už paskolas per pusmetį bankams sunešė milijardą eurų pajamų.   

„Mums nebuvo netikėta, kad bankų sektorius buvo itin pelningas, pirmą pusmetį uždirbta 515 mln. eurų pelno, tai 2,5 karto daugiau nei praėjusiais metais“, – teigia Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Tai yra kone trys milijonai eurų pelno kiekvieną dieną. Kadangi palūkanos išlieka aukštos, metų pabaigoje pelnas tikriausiai viršys milijardą eurų, o tai būtų naujas rekordas.  

Pelnai būtų dar didesni, jei ne naujas solidarumo mokestis. Dalį jo – 56 milijonus – komerciniai bankai jau sumokėjo. Dar 200 milijonų jie perves šį pusmetį, pinigai keliaus krašto gynybos biudžetui. Naujoms būsto paskoloms bankai kiek sumažino maržas.  

„Skolinimo maržos mažėjo, jos šiuo metu vidutiniškai siekia 1,8 proc., jei kalbėtume apie būsto paskolas. Prieš porą metų būsto paskolų vidutinė marža buvo 2,3 proc“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Žmonės neskuba naudotis palūkanomis

Metų pradžioje Lietuvos bankas kritikavo komercinius bankus, kad šie moka per mažas palūkanas už terminuotus indėlius. Dabar kritikos sumažėjo – palūkanos siekia apie 4 procentus ir viršija ES vidurkį.   

„Lietuvos bankas savo žodinėm intervencijom pasistengė bankus nukreipti į tiesos kelią, kad jie į klientus pradėtų žiūrėti draugiškiau. Rezultatą matom – palūkanų normų padidėjimas galiausiai šiek tiek atsiliepė ir Lietuvos indėlininkų piniginėms“, – tvirtina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.

Tiesa, žmonės naudotis palūkanomis neskuba – tik maža dalis iš 21 milijardo sąskaitose gulinčių eurų įdarbinti.   

„Tas pasinaudojimas nėra pakankamas. Tik 20 proc. tiek verslo, tiek gyventojų laiko indėlius terminuotųjų indėliu pavidalu ir uždirba palūkanas“, – teigia Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Pasak Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario Kęstučio Kupšio, atlaisvinti gniaužtus bankai galimybių turi. Pavyzdžiui, atpiginti skolinimąsi smulkiajam verslui.   

„Lietuvos bankai neišnaudoja viso to potencialo, kurį galėtų parodyti Lietuvos verslas, jei jam būtų aktyviau skolinama ir neužkeliamos palūkanos taip smarkiai, matyt, matytume ir linksmesnį ekonomikos visą vaizdelį“, – tvirtina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.

Lietuvos bankas žada, kad jau greitai Lietuvoje pradės veikti ir konkurenciją išjudins naujas bankas, tačiau daugiau informacijos neatskleidžia.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.