Tačiau uosto vadovybė tvirtina mokesčių negalinti mažinti, mat sustotų investiciniai projektai. Tuo metu ekonomistas Nerijus Mačiulis pirštu beda į pandemijai skirtą paramą ir sako, kad valstybė tikrai turi pinigų paremti dėl politinių sprendimų kenčiančias įmones.
Klaipėdos uoste dirbanti viena didžiausių įmonių „Bega“ išgyvena sunkmetį. Dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms įmonė jau pernai aptarnavo penktadaliu mažiau krovinių nei užpernai. Su dar didesniu nerimu įmonės vadovas žvelgia į šiuos metus, mat įtampa didėja ir su Kinija.
„Krizės skaudžios. Kompanija „Bega“ jau neteko dalies baltarusiškų krovinių, tai ženklus skaičius, mums skauda. Esame susirūpinę, ieškome galimybių kompensuoti, esame labai sunerimę“, – teigia „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.
Ir ne tik „Bega“, bet ir daugybė kitų uosto kompanijų jau skambina pavojaus varpais. Verslininkai skundžiasi, kad padėtis labai sudėtinga ir nematyti prošvaisčių.
„Dalis krovinių pasitraukė dėl Baltarusijos, nafta išėjo praeitais metais, dalis krovinių veikiami ES sankcijų, nebuvo gabenamos skystos, birios trąšos, nebuvo gabenami kroviniai konteineriuose. Perkrautas mažesnis krovinių skaičius“, – teigia krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
Kad padėtis uoste komplikuota, patvirtina ir uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Jau pernai netekus baltarusiškos naftos krovos, uosto pajamos sumažėjo 5 proc., o šiemet uosto vadovas prognozuoja pajamų kritimą net trečdaliu.
„Vien uosto direkcijai tai būtų 17 mln. eurų vien tiesioginis praradimas iš negaunamų rinkliavų iš atplaukiančių laivų. Uosto bendrovėms tai būtų apie 70 mln. eurų praradimas iš to, ką jie uždirba perkraudami krovinius. Praradimai būtų ekspeditoriams, agentams, Lietuvos geležinkeliams, transportininkams, daugybei įmonių, kurios dirba uoste“, – sako A. Latakas.
„Greita netektis negali būti greitai kompensuojama nauju kroviniu. Paieškos vyksta, daug kalbama, bet nauji srautai nesusiformuoja per 1 dieną, negali atsitikti iš karto. Tai sunkus, sudėtingas uždavinys“, – sako L. Rimkus.
Verslininkai skundžiasi, kad didėjant uosto ir Lietuvos geležinkelių mokesčiams, per Klaipėdą keliavę kroviniai pamažu suka pigesniu keliu – į Latvijos uostus. Uosto verslininkai ir valdytojas perspėja apie gresiančią atleidžiamų darbuotojų bangą.
„Grėsmių yra įvairių. Ne tik netekti krovinių, bet ir darbo vietų. Darbo vietos gali būti mažinamos“, – sako V. Šileika.
Verslininkai reikalauja vyriausybės bent trejiems metams atidėti uosto žemės nuomos mokesčius, kurie esą šiemet padidėjo nuo 20 iki 240 proc., taip pat ir geležinkelių paslaugų tarifus, kurie padidėjo nuo 13 iki 110 proc. Uosto vadovas teisinasi, esą mažinti žemės mokesčių negali, mat uoste suplanuoti didžiuliai darbai – uosto gilinimas, bangolaužių rekonstrukcija.
„Kainos pakėlimas nėra priimtinas niekam, bet nepakėlus kainos mes neturim galimybių vystyti žemę, kuria naudojasi tos pačios įmonės“, – sako A. Latakas.
O štai susisiekimo ministras verslininkams suteikia vilties – žada peržiūrėti Lietuvos geležinkelių tarifus.
„Mes apie tai vyriausybėje kalbame, klausimą keliu, pozityviai žiūrėčiau atsižvelgiant į geopolitinę situaciją dėl pagalbos su tarifais tam tikru laikotarpiu“, – sako M. Skuodis.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat uostui ir jame dirbančioms kompanijoms šiemet prognozuoja juodus metus, tačiau vertina, kad valstybė turi pakankamai lėšų padėti į bėdą pakliuvusioms įmonėms.
„Tai atskirų įmonių didelės problemos. Turės jos spręst, gal reikės valstybės pagalbos. Valstybė pasiūlė nemažą pagalbą, teiks „Invega" beveik 0,5 mlrd. paskolų garantijas, lėšos, kurios nepanaudotos Covid metu, nes nereikėjo tiek verslui pagalbos, gali prireikti dėl kitų priežasčių, valstybės rezervai daugiau nei pakankami, kad būtų išpręstos daugelis problemų“, – komentuoja N. Mačiulis.
Tiesa, susisiekimo ministras verslininkus ragina nesikliauti vien vyriausybės parama mažėjant baltarusiškų ir kiniškų prekių ir ragina ieškoti prekybos partnerių kitose šalyse.
