Esą Lietuva turi ruoštis blogiausiam scenarijui, sparčiau plintančioms viruso mutacijoms, o karantino ribojimų švelninimo galima tikėtis tik sutvarkius testavimo strategiją.
Lietuvoje žvakės dega ne tik Sausio 13-osios aukoms atminti. Nuo COVID-19 mirė Klaipėdos jūrininkų ligoninėje 4-is dešimtmečius dirbęs gastroenterologas Valdas Kuolas. Gydytojui buvo 67-eri.
„Mes netekome patyrusio daktaro. Jis atspindėjo mūsų jūrininkų ligoninės tuos specialistus, kurie buvo jūros gydytojai ir jūroj teikė pagalbą. Nuo pat pirmų dienų dirba šitam pastate, aš vis dar sakau, kad dirba, man dar taip liūdna“, – sako ligoninės diagnostikos skyriaus vedėjas Giedrius Šimulionis.
Jis yra vienas iš 17-os sveikatos priežiūros specialistų Lietuvoje, kurių gyvybes pasiglemžė koronavirusas. Kaip ir visose kitos šalies ligoninėse, medikas gydė ir COVID-19 pacientus.
„Mes dirbame su COVID-19 pacientais ir visuomenė susiduria su kovidiniais. Mes turim pacientus, kurie buvo, mes žinom. Vis tiek reikia teikti pagalbą, niekur nedėsi“, – pasakoja G. Šimulionis.
Per vakar Lietuvoje mirė 42 žmonės, laboratorijos aptiko 1694 užsikrėtusius.
Kiekvieną savaitę mažėja ne tik naujų atvejų skaičius, bet ir teigiamų COVID-19 testų dalis. Šiuo metu vienas iš 7-ių laboratorijose atliekamų testų teigiamas.
„Bendra tendencija kol kas atrodo pozityvi. Klausimas, ar pakankamai sparti“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Lietuvoje sumažėjo atliekamų COVID-19 testų skaičius. Per paskutines septynias dienas šalyje buvo atlikta daugiau nei 77 tūkstančiai testų, tuo metu gruodžio viduryje šis skaičius siekė beveik 95 tūkstančius. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras aiškina, kad mažėja sąlytį su sergančiaisiais turėjusių gyventojų skaičius, dėl to esą mažėja ir tų, kurie dėl sąlyčio atlieka testus.
Keičiasi situacija ir karštojoje koronaviruso linijoje. Jei anksčiau laisvos vietos mobiliame patikros punkte reikėdavo laukti kelias dienas, dabar testą galima darytis ir tą pačią dieną.
„Besitestuojančių yra mažiau. Pavyzdžiui, gruodžio viduryje buvo per savaitę užregistruojama apie 21 tūkstantis jaučiantis simptomus, o dabar praeitą savaitę yra 15 tūkstančių. Turim šiek tiek mažiau simptominių“, – kalbėjo Karštosios linijos atstovė Greta Beinaravičiūtė.
Tačiau COVID-19 statistiką tyrinėjantys mokslininkai aiškina, kad mažėjantis testų skaičius yra blogas ženklas. Esą, jei Lietuva nori saugiai išeiti iš karantino, reikia atlikti daugiau profilaktinių tyrimų, naudoti greituosius antigenų testus, kurie yra daug pigesni nei laboratorijose atliekami ilgai trunkantys PGR testai.
„10-imt gali antigeno testų padaryti už vieno PGR kainą, o su 10 antigeno testų tu žmogų gali testuoti kas tris dienas, nuolatos, tu turi signalą, jis serga ar ne. Visi nori grįžti į tokį gyvenimą, kai tu galėtum nesijaudinti korona, gyveni sau ir nerūpi ji. To nebus. Mes jeigu grįšim į normalų gyvenimą, mes jį turėsim jį branginti ir saugoti“, – sako sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius.
„Ir serologinį testavimą, ir antigenų testavimą, ir paviršių testavimą, kuris yra mūsų mokslininkų išbandytas. Galėtų būti gera priemonė tokiose institucijose kaip darželiuose. Visas tas priemones ir pirkimus, kurie yra reikalingi tam, kad mes galėtumėme šitas strategijas įgyvendinti, kaip tik dabar dėliojamės“, – pasakoja I. Šimonytė.
Tiek ekspertai, tiek Vyriausybė nenori per greitai atleisti karantino vadžių. Esą sparčiau plintančios koronaviruso mutacijos gali labai greitai pabloginti sergamumo rodiklius.
Būtent taip atsitiko Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Kol Lietuvoje sergamumo rodikliai traukiasi, šiose šalyse padėtis toliau prastėja.
„Mes turim nulipti nuo gana aukšto kalno. Antras iššūkis yra, kad tuo pačiu metu aplinkui, kažkur netoli Lietuvos plinta mutacijos, kurios gali vėl tą kalną užauginti. Labiausiai norėtumėm išvengti štai tokių amerikietiškų kalnelių, kad išėjimo strategijos būtų valdomos, derinamos su testavimo ir vakcinavimo sprendimais. Nebus taip, tą galiu pasakyti, kad Sausio 31-ą dieną tiesiog visi apribojimai neteks galios“, – teigia I. Šimonytė.
Lietuvoje mažėja ir COVID-19 pacientų skaičius ligoninėse. Jei gruodžio mėnesiais vienu metu palatose gulėdavo daugiau 2500 gyventojų, dabar šis skaičius traukiasi, nesiekia 2100.
