Į dirbtinę salą Klaipėdos centre prie Jono kalnelio keliasi uostamiesčio universiteto mokslininkas. Ji – tikrų tikriausias actekų palikimas. Mat tokias salas šie kūrė prieš kone tūkstantį metų ir jose augindavo daržoves. Tad nusižiūrėję šią mintį, dirbtines salas įrenginėja viso pasaulio ekologai bei mokslininkai. O nuo šiol tokia jau plūduriuoja ir uostamiestyje. Viena iš jos funkcijų valyti vandenį bei orą.
„Jūs žinote, kad augalai yra būtent tie organizmai, kurie pasisavina biogenines medžiagas, tai yra azoto ir fosforo junginius iš vandens. Kadangi tai yra augalai, jie kaupia anglį, sunaudodami anglies dvideginį. Ir mūsų partneriai, šios salos gamintojai Škotijoje, užpernai gavo premiją už kovą su klimato kaita“, – sako Klaipėdos universiteto mokslininkas Artūras Razinkovas-Baziukas.
Ekologai sodina ir ruošia valtimi į salą keliausiančius augalus. Sako, reikia įvertinti pajūrio klimatą – bet kas čia neprigis.
„Kažkiek augalų neištveria tos žiemos. Mes dar tiksliai nežinome, kurie augalai yra atsparūs. Nes tokių salų paprastai nėra kitose šiaurinėse platumose mūsų, mūsų yra kaip šiauriausia tokia. Dėl to ledo dangos efekto dar nesame gerai ištyrę“, – teigia Klaipėdos universiteto mokslininkė Jūratė Lesutienė.
O kol mokslininkai darbuojasi, čia pasivaikščioti ar su vaikais pažaisti atėję klaipėdiečiai juos smalsiai stebi ir spėlioja, kas per sala ir kam ji reikalinga.
„Aš tai galvoju, kad ta plaukiojanti sala specialiai yra antytėms“, – sako viena jų.
Tačiau būtent ančių mokslininkai čia ir nelaukia. Šiaip tokios salos tampa puikiu prieglobsčiu paukščiams, tačiau kai mokslininkai prieš kurį laiką eksperimentavo ir tikrino, kokie augalai saloje tarpsta geriausiai, klaipėdietiškos antys čia pamatė plaukiojantį pietų stalą ir daugumą pasodintų augalų lyg niekur nieko sulesė.
„Buvome užsisakę nemažai tokių egzotinių augalų. Ir iš Olandijos, ir Didžiosios Britanijos ir norėjome padaryti tokį labai gražų gėlyną viduryje. Ir antys, jei jau taip atvirai sakant, visai nepigiai papietavo. Nu aš taip įsivaizduoju taip apie 800 eurų, taip iki 1000 eurų jų meniu kainavo šitos salos“ , – sako A. Razinkovas-Baziukas.
Esą liko ne tiek ir daug augalų.
„Kas liko, tai viksvos, vilkdalgiai, tas, kas aštru, kas yra nelabai valgoma“, – atskleidžia J. Lesutienė.
Tad mokslininkai jau ir atbaidantį paukščius garsą skleidžiantį aparatą pastatė, ir dirbtinį vanagą patupdė. Bet vėjas jį nunešė į vandenį. O sočios antys čia tenkina kitus poreikius.
„Atskrenda čia pasilsėti, pakedenti plunksnas ir atlikti kitus reikalus, tai ta vieta, visai, praktiškai plika, reikia atsodinti“, – pasakoja pašnekovė.
O vienoje saloje Kuršių nerijos nacionaliniame parke paukščiai sudėjo kiaušinius. Tokios salos pasiteisino ir užsienyje – be visų kitų privalumų tapo ir puikia aplinkos puošmena.
