Tiesa, iššūkių netrūksta kibernetinėje erdvėje, kur piktavaliai programišiai atakuoja internetinius puslapius, įsilaužę į radijo stoties bei prekybos centro sistemas skleidžia dezinformaciją. Negana to, šalia Rusijos ambasados į Nerį išsiliejo teršalai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Sostinės centras pasikeitęs neatpažįstamai. Pareigūnai kartu su kariais tikrina kiekvieną automobilį. Kol šunys ieško sprogmenų, virš miesto vis praskrenda sraigtasparniai. Policija kartu su kariais saugo tiltus, patruliuoja ir sausumoje, ir vandenyje.
Lietuvos kariuomenė skelbia pasiekusi pilną operacinį pajėgumą. Užduotis atlieka daugiau nei 3000 Lietuvos ir virš 1000 sąjungininkų – saugo kritinius objektus, svarbius maršrutus, asmenis, apgyvendinimo vietas. Nors miestui iššūkių netrūksta, gyventojai į laikinus nepatogumus numoja ranka:
„Vaikščioti reikia. Labai gražu, labai tuščia. Labai smagu, kad nėra mašinų“.
„Toks pakilimas. Kaip Lietuva, Lietuva mūsų, gali susitvarkyti. Taip gražiai, taip tvarkingai“.
Saugumo ekspertai taip pat giria Lietuvą ir akcentuoja, kad šis NATO viršūnių susitikimas ypatingas, nes vyksta rytiname valstybių flange, prie pat Rusijos ir Baltarusijos.
„NATO viršūnių susitikimo vieta yra žinutė Maskvai, kad NATO gali suorganizuoti aukščiausio lygio susitikimus bet kur, kur ji nusprendžia“, – sakė krizių valdymo tarptautinis ekspertas Timo Hellenbergas.
Kiekvieną valstybės vadovą lydi didžiulės apsaugos komandos.
„Trys svarbūs dalykai. Laikas – karo vidurys. Antras svarbus dalykas – vieta. Ir trečias dalykas – tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Jis yra nuoseklus, veikia labai gerai“, – kalbėjo T. Hellenbergas.
„Atvyko ir įspūdingas kortežas, kuris skirtas JAV prezidentui, todėl mes turime tikėtis, kad bus ypatingai sustiprinta apsauga, bus ypatingas dėmesys smulkmenoms tam, kad būtų galima užkardyti, užkirsti galimą teroristinį išpuolį. <...> Paprastai labai retai ir mažai pamatome, kas yra daroma. Kartais galima pamatyti snaiperį, galima pamatyti karius, tačiau pagrindinis apsaugos darbas yra nematomas“, – kalbėjo karybos ekspertas Darius Antanaitis.
Didžiausių užsienio delegacijų vadovai yra pasiruošę viskam.
„Be abejo, branduolinių valstybių vadovai turės su savimi branduolinius lagaminėlius su raudonu mygtuku, nes jie privalo būti prie jų. Būtent prezidentai yra aukščiausi pareigūnai, kurie sankcionuoja branduolinės gynybos aktyvavimą“, – aiškino D. Antanaitis.
Su dideliais iššūkiais spėjo susidurti kibernetinės saugos specialistai. Virtualiame fronte nukentėjo sostinėje įsikūręs prekybos centras „Panorama“, kur vietoje foninės muzikos sekmadienį per garsiakalbius programišiai paleido politinę provokacinę žinutę, nukreiptą prieš Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą.
„Perduodama ginklus Ukrainai Lietuvos valdžia provokuoja tolesnes mirtis. Taikos derybos yra vienintelis būdas sustabdyti karą. NATO viršūnių susitikimas vyks mūsų šalyje. Valdžia apriboja mūsų judėjimą ir Vilniuje, nes bijo žmonių“, – skambėjo žinutėje.
Dėl šio incidento prekybos centras nedelsiant kreipėsi į policiją bei Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą – šiuo metu yra pradėtas tyrimas. Nuo programišių nukentėjo ne tik prekybos centras.
„Per vieną regioninę radijo stotį ir vieno prekybos centro garso sistemą buvo paleista dezinformacija. <...> Kalba apie labai populiarią internetu teikiamą paslaugą, kada radijo sotys ir prekybos centrai perka paslaugą ir gauna licencijuotą turinį – muziką tai aplinkai įgarsinti“, – kalbėjo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Liudas Ališauskas.
Pasak kibernetinio saugumo centro vadovo, tai pirmas kartas, kai programišiai nusitaikė būtent į garso sistemas Lietuvoje. Nors tyrimas nėra baigtas, specialistai duoda suprasti, kad už kibernetinių atakų kyšo Rusijos ausys.
„Informacinės atakos skirtos tam, kad tiesiog trikdytų žmonės, keistų jų mąstyseną ir tam, kad per mąstyseną paveikti jų elgseną. Be abejo, tokios atakos yra nemalonios. Jos rezonuoja mumyse, tačiau jų efektyvumas yra pakankamai žemas“, – sakė D. Antanaitis.
Panašių istorijų būta ir daugiau. Dėl vadinamųjų DDoS (paskirstytos paslaugos trikdymo) atakų programišiams prieš NATO viršūnių susitikimą pavyko sutrikdyti viešojo transporto puslapį „m.ticket“ ir puslapį „Go Vilnius“. Lietuvos policija taip pat perspėjo žmones apie klaidinančias SMS žinutes, kuriose reklamuojamas nesankcionuotas renginys.
Darbo turi ne tik pareigūnai, bet ir aplinkosaugininkai. Vilniuje, Neries upėje, netoli Rusijos ambasados, Žvėryne dėl galimos taršos sekmadienio vakarą buvo pastatytos penkios boninės užtvaros, nes sekmadienio vakarą buvo gautas pranešimas, kad ties Latvių gatve, upėje matomi teršalai.
„Buvo ryškus naftos produktų kvapas. <...> Pastatėme užtvaras, tokias bonas, kurios surenka naftos produktus. <...> Panašu, kad tai buvo momentinė avarija, kur kažkur Žvėryne išsiliejo. Galimas daiktas, kad prakiuro bakas, nutekėjo tepalai“, – pasakojo „Grinda“ atstovas Egidijus Steponavičius.
Įvykį analizuoja specialistai. Tokie atvejai kartą per kelis mėnesius pasitaiko. Pasak, „Grindos“ specialistų, būna fiksuojama ir tyčinė, ir netyčinė tarša. Cheminės žvalgybos prietaisai padidėjusios pavojingų medžiagų koncentracijos nenustatė.
„Grindos“ atstovai neslepia, kad šiuo metu dirba sustiprintu režimu. Tenka ne tik reaguoti į vandenyje pasirodžiusius teršalus, bet ir į kitas užklausas. Pavyzdžiui, sekmadienį buvo galima išvysti, kaip paskutinę akimirką miestą prižiūrinčios bendrovės tvarkė centrinius Vilniaus šaligatvius Universiteto gatvėje. Viskas tik dėl NATO viršūnių susitikimo.
„Kaip visada, kai laukiame didelių svečių, šeimininkė dar pereina ir daro tokius paskutinius patepimus. Dar čia gėles pataiso, čia dar dulkes pašluosto“, – šmaikštavo E. Steponavičius.
Pasak „Grindos“, jų darbuotojai dirba nuolatos. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad renginiams šią savaitę prireiks 6 kilometrų tvorų – tiek, kiek reikėjo per popiežiaus vizitą Lietuvoje.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
.jpg)
