Neberemti Putino Kinijos lyderį bando įtikinti Prancūzijos prezidentas ir Europos Komisijos pirmininkė. O Pekinas jau siunčia teigiamų signalų – režimo atstovas pareiškė, kad kalbos apie Kinijos ir Rusijos beribius santykius – nieko daugiau nei retorika.
Pastarąsias porą savaičių po visą Ukrainos pafrontę keliavęs Volodymyras Zelenskis trečiadienį ankstų rytą traukiniu atriedėjo į Lenkiją. Ir ne paprasto vizito.
Tai ir pirmas oficialus valstybinis Zelenskio vizitas Varšuvoje nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios, ir pirma Zelenskio kelionė į užsienį apie kurią buvo paskelbta iš anksto.
Prezidento rūmuose Zelenskį ir pirmąją ponią sveikina Andrzejus Duda su pirmąja ponia. Lenkija – bene svarbiausia Ukrainos sąjungininkė.
Zelenskis oficialaus vizito į Lenkiją atvyko Dudos kvietimu. Rūmuose prezidentas prezidentui įteikia seniausią ir aukščiausią Lenkijos apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną.
„Niekas negalėjo prognozuoti, kad atliksite tokią svarbią misiją. Žvelgiant į jūsų tarnystę savo šaliai, sunku sulaikyti ašaras“, – kalba A. Duda.
„Manau, tai istoriniai santykiai, istorinis rezultatas. Ir istorinė mūsų valstybių stiprybė“, – teigia V. Zelenskis.
Zelenskio vizitas ne tik simbolinis – Lenkijos prezidentas pareiškė, kad šalis pasirengusi ateityje perduoti Ukrainai visus savo turimus naikintuvus Mig-29, kurių turi 28.
„Stengiamės pasiekti, kad per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje šią vasarą, Ukraina gautų saugumo garantijas, kurios padidintų šalies karinę galią, saugumą ir karių moralę“, – tvirtina A. Duda.
Vizitą vainikuoja iškilminga ceremonija Karališkuose Rūmuose.
Zelenskiui viešint Lenkijoje, Briuselyje susitinka vakar pagausėjusio NATO aljanso ministrai. Kalba ne tik apie būtinybę didinti išlaidas gynybai, bet ir Kinijos grėsmę.
„Žinoma, baiminamės, kad Kinija pasiūlys papildomą pagalbą Rusijai ir jos agresijai prieš Ukrainą“, – sako Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavistoi.
O patraukti Kiniją Vakarų pusėn bando Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Prancūziškas akcentas Putino telefono ragelyje pernai rezultato nedavė. Dabar Macronas bando sužavėti Xi Jinpingą. Vizitas neeilinis – pirmas Paryžiaus–Pekino valstybinis vizitas per trejus metus ir truks tris dienas. Tiesa, pirma stotelė – ne pas Xi Jinpingą, o Prancūzijos ambasadoje.
„Manau, dialogas su Kinija yra būtinas. Nes mes – Europos Sąjungos europiečiai – klystume, jei nekalbėtume su Kinija, ar kitais kontinento europiečiais, kaip Rusija“, – tikina E. Macronas.
Macronas siekia, kad Pekinas spaustų Rusiją, pavyzdžiui, nežvanginti branduoliniais ginklais. Mainais veikiausiai siūlys bendradarbiauti – su savimi atsivežė didelę delegaciją verslo atstovų.
Be to, su Xi Jinpingu Pekine susitiks ir EK pirmininkė Ursula Von Der Leyen – ryt visi trys sės prie derybų stalo. Von Der Leyen prieš kelias dienas pareiškė, kad Kinijos santykis su Putino karu nulems tolesnius ES–Kinijos santykius.
„Manau, atsiribojimas nuo Kinijos netikslingas ir neatitinka Europos interesų. Mūsų santykiai ne vien balta ir juoda. Ir mūsų atsakas negali būti toks. Todėl turime susitelkti į rizikų mažinimą, o ne atsiribojimą“, – kovo 30-ąją kalbėjo U. Von Der Leyen.
Nežinia, kokių rezultatų atneš Macrono ir Von Der Leyen vizitas, bet Kinijos ambasadorius ES jau bando atitolinti Pekiną nuo Maskvos.
„The New York Times“ cituoja Kinijos ambasadorių ES Fu Congą Europos lyderių vizito išvakarėse. Jis pareiškė, kad Kinijos ir Rusijos santykiai nėra tokie beribiai, kaip kalbėjo šalių lyderiai. Esą „Beribiai, tai nieko daugiau nei retorika“, o Kinija nepripažįsta Rusijos bandymo aneksuoti Ukrainos teritorijas. Tiesa, Pekinas iki šiol nepasmerkė Putino pradėto karo.
„Rusija atvira partnerystei su visomis, be išimties, šalimis“, – kalba Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Pats Putinas trečiadienį vėl bandė pasirodyti visagalis, kai priimdamas užsienio šalių ambasadorių skiriamuosius raštus, pasinaudojo tuo, kad jie neturi galimybės jam paprieštarauti. Dėl karo Ukrainoje apkaltino Ameriką, o Vakarų priešiškumu Rusijai apkaltino Europos Sąjungą.
„Šiandien visuomenė konsolidavosi, kad apgintų savo šalį. Jie buriasi, ieško sprendimų“, – kalba „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas.
Save reklamuoti mėgstantis Prigožinas apie neva besivienijančią Rusijos visuomenę kalba Sankt Peterburgo kavinėje, kurioje prieš kelias dienas sprogo rusų karo propagandistas. Tik panašu, kad vienybės Rusijoje mažiau nei norėtų Prigožinas ar Putinas. Už propagandisto nužudymą atsakomybę prisiėmė rusų Nacionalinė respublikinė armija – prieš putinistus kovojanti organizacija, kuri anksčiau skelbė nužudžiusi ir rusofašizmo ideologo dukrą Dariją Duginą.
