57 metrų ilgio, 5 m skersmens ir 850 tonų sverianti sukioji raketa nešėja iš Kinijos pietinės Hainanio salos kyla 4.30 val. ryto vietos laiku. Mūsuose tuomet buvo 22.30 val.
Raketos krovinys – vos šimtoji jos masės dalis – 8 tonas sveriantis erdvėlaivis, kuriame ir mėnulį pasiekti turintis robotas zondas, pavadintas kinų mėnulio deivės vardu „Chang‘e“.
Kinija užsibrėžė tikslą pirmą kartą po keturių dešimtmečių pertraukos į Žemę parskraidinti mūsų palydovo Mėnulio mėginių. JAV ir Sovietų sąjunga Mėnulio mėginių buvo parskraidinusios 7-ąjame ir 8-ąjame dešimtmetyje.
„Raketos skrydis normalus ir erdvėlaivis tiksliai skrieja nustatyta orbita. Taigi raketa pakilo sėkmingai“, – sako palydovų centro atstovas Zhang Xueyu.
Tiesa šią misiją Kinija planavo įvykdyti jau prieš trejus metus – bet tuomet zondo iškėlimui sutrukdė raketos nešėjos variklio gedimas.
Jei ši misija bus sėkminga, jau 2022 m. kinai planuoja Žemės orbitoje turėti savo pilotuojamą kosminę stotį, o netrukus ir pasiųsti žmonių į Mėnulį.
„Mes nagrinėsime, patvirtinsime ir įvykdysime žmonių misiją, tai priklausys nuo mokslinio poreikio, techninės ir ekonominės situacijos. Manau, kad ateities Mėnulio tyrimai turėtų būti vykdomi ir žmonių, ir mašinų“, – pasakoja „Chang‘e 5“ misijos atstovas Pei Zhaoyu.
Kinijos zondui nusileidus mėnulyje, planuojama dar netyrinėtoje teritorijoje – vadinamajame Audrų vandenyne – paimti maždaug 2 kg akmenų ir dirvos mėginių. Į Žemę specialioje kapsulėje jie turėtų grįžti gruodžio pabaigoje.
