Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ plačiau kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
Europos Komisija ruošia išaiškinimą dėl tranzito į Kaliningradą, o mūsų užsienio reikalų ministras išeina atostogų. Kas iš tiesų valdo tą situaciją ir prižiūri, kaip tai vyksta?
Visų pirma, ne dėl tranzito Europos Komisija ruošia išaiškinimą, o dėl sankcionuotų prekių patekimo į Europos Sąjungos teritoriją su tikslu, kad jos vėliau patektų į Kaliningradą. Tai vienas svarbus dalykas taip pat nėra tai, kad valstybėje viskas sugriūna kažkam tai išvykus, išėjus atostogų ar įvykus kitokiam pasikeitimui.
Vis dėlto aparatas yra didelis, jis veikia nepertraukiamai ir svarbiausia, kad visi šiai dienai žino, ką turi padaryti.
Į ką šitas konfliktas gali išvirsti, nes vis pasigirsta nuogąstavimų, kad tai gali supykdyti Europos Komisiją ir Lietuvą?
Kiršinimas Vakarų tarpusavyje Lietuvos su Vakarais, kad Lietuvą parodytų kaip nepavykusią valstybę, keistai besielgiančią provokuojamą ar panašiai – tai nuo seno vykdomos, tikslingos politikos vienas iš uždavinių.
Siekiama, kad ir mes galvotume, jog nepriklausome Vakarams, Europos Sąjungai, ir kad Vakarams parodytų, jog tai yra valstybė, kelianti problemas, bereikalingą sumaištį ir gal būtų paprasčiau, jei ją, kaip minimum, ignoruotume.
Visą laiką yra įvairių rizikų, kad vienoje ar kitoje situacijoje gali būti įtampa, kad gali būti nesutarimas ir panašiai, bet to savaime nereikia bijoti, nereikia vengti situacijos, kuri gali būti įtemptesnė.
Svarbiausia, kaip mes išvairuojame iš tokios situacijos, kaip surandame bendrą sprendimą. Tai, kas yra susiję su sankcijų taikymu tam tikroms prekėms dėl jų patekimo į Europos Sąjungos teritoriją, mums yra svarbu tai, kad Europos Komisija turi išaiškinimo galią, kaip tokias sankcijas reikėtų pritaikyti.
Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad tai nėra apsidraudimas ir pasakymas, jog kažkas kitas nuspręs, o ne mes patys. Mes žinome, kuo mes vadovaujamės, mes žinome, kur yra mūsų jautrumai, kurie susiję su prekių judėjimu per Lietuvos teritoriją, o tai – tranzitas į Kaliningradą.
Dabar jau ir visi mūsų partneriai žino, kur yra mūsų jautrumai, o mes žinome, kad įgyvendinant mes turėjome tam tikrų neaiškumų, klausimų – kada reikia pritaikyti, o kada ne.
Kaip galvojate iš Lietuvos pusės, kas netinkamai parodė mūsų poziciją ar griežčiau jos neišsakė?
Tikslios analizės ateityje tikrai reikėtų vien dėl to, kad žiūrint į kitus sprendimus būtume tvirtesni tame, kas vyksta. Vis dėlto reikia suprasti, kad Lietuva nėra naujokė Europos Sąjungoje, mes nariai jau 18 metų, mes žinome, kaip naviguoti, mes turime puikių žmonių Briuselyje, kurie žino ir koridorius, ir žmones, kas ten ką priima.
Kartais atrodo, kad mes tik sėdime čia Lietuvoje ir žiūrime, koks bus rezultatas ar koks nurodymas ateis iš Briuselio. Taip nėra. Mes turime savo žodį, priimančios šalys žino mūsų interesus, tačiau tikrai būna atvejų, tam tikrų specifinių situacijų, kada mes galime turėti daugiau politinio komunikavimo vaidmens, aiškinimo, kodėl yra vienaip ar kitaip.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.