Sveikatos apsaugos ministerija sako, mokėti galima tik už įstatymo apibrėžtas sveikatos priežiūros paslaugas.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius aukoja Mišias prie būsimo „Kauno hospiso namų“ stacionaro. Tiesa, statinį dar reikia pritaikyti, bet kaip sako įstaigos vadovė, po 7 metų pagaliau norai virsta realybe.
„Pagal ministro įsakymą turi būti mažiausiai 14 lovų, o vėliau žiūrėsime, norime piligrimų kambario, kur galėtume aukoti mišias, bus savanorių kambariai, mirties kambariai, kas priklauso pagal higienos normas“, – sako „Kauno hospiso namų“ vadovė Kristina Krasko.
Pagalbos iš Kauno miesto valdžios hospiso atstovai sako taip ir nesulaukę. Pastatą už trečdalį milijono Petrašiūnuose nupirko paramos fondas.
„Pagal lokaciją, jis yra beveik centre, bus patogu savanoriams važinėt ir prisidėt prie veiklos, ir pagal pastato funkcionalumą jis tinkamas hospiso įrengimui, pagal būklę, jis silikatinių plytų, tvirtos konstrukcijos“, – kalba Rimanto Kaukėno paramos grupės direktorius Laimonas Šiaulys.
O kad paverstų virš 1000 kvadratinių metrų objektą medicinine įstaiga, esą prireiks dar virš milijono eurų. Į būsimo stacionaro pristatymą susirenka ir neįgaliojo vežimėliuose ar su lazdelėmis tegalintys judėti hospiso darbuotojų ir savanorių pagalbos sulaukiantys kauniečiai. Gerų žodžių negaili ir patys pacientai, ir jų artimieji.
„Hospisas rūpinasi gal 5 metus ir tai didelė pagalba, ir tas nuoširdumas jų visą laiką, ir labai džiaugiamės, kad galės išplėst paslaugas“, – sako kaunietis Vytenis.
„Į lauką išveža, į bažnyčią, labai gerai“, – kalba kaunietė Regina Bučinauskienė.
„Esam be galo dėkingi, nes tai mūsų ir akys ir rankos, mes pamatėm ir lauką, ir miestą, visur, kur norim, nuvykstam, tik reikia jai užsinorėt“, – pasakoja kaunietė Eglė Mieldažienė.
Kauno hospisas kol kas teikia tik paslaugas į namus, visos jos nemokamos.
„Nuo asmens higienos, sauskelnių keitimo ir iki išvežimo į lauką, ir medicininės visos paslaugos, infuzijos, pragulų perrišimai“, – teigia Kauno hospiso darbuotoja Drąsutė Urbonavičienė.
Šiemet per pusmetį amžinybėn jau išlydėjo apie pusšimtį žmonių, dabar lanko apie 20 ligonių, dauguma jų nepakylantys iš lovų. Daugeliui stacionaras – būtinas.
„Į slaugos namus mes nepatenkame“, – sako K. Krasko.
O Vilniaus hospisas veikia jau dešimtmetį, per šį laikotarpį paslaugas čia gavo virš 3000 žmonių.
„Bet galima sakyti, kad tas skaičius galima padvigubinti ar patrigubinti, nes ne vien pacientas gauna profesionalią pagalbą, bet ir artimiausia aplinka, yra psichologas, ir dvasinė pagalba“, – kalba Vilniaus pal. kun. Mykolo Sopočkos hospiso direktorės pavaduotoja Aneta Gurnevič.
Vilniaus hospise priimami ir sergantys vaikai, ir suaugusieji. Ten jie oriai gyvena kiekvieną akimirką. Jie oriai ir palydimi į amžinybę. Hospisų atstovai sako jaučiantys, kad yra reikalingi žmonėms, tačiau dažnai sprendžia išlikimo klausimą – trūksta lėšų.
„Turime sutartį su ligonių kasomis, esame medicininė įstaiga, tačiau tai yra tik 25 proc. mūsų išlaidų darbo užmokesčiui ir mokesčiams sumokėti, visą kitą kiekvieną mėnesį turime susirinkti iš žmonių paramos“, – teigia „Kauno hospiso namų“ vadovė Kristina Krasko.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtina, papildomo apmokėjimo tokiems hospisams nėra. Lietuvos visuomenė sensta ir paliatyvių paslaugų poreikis šalyje auga, jos teikiamos daugelyje gydymo įstaigų, deja, jos kitaip nei hospisuose daugiausia apsiriboja tik fiziologinių žmogaus poreikių užtikrinimu ir medicininių paslaugų suteikimu.
„Mes turime valstybės kontrolės išvadą, kad privalomo sveikatos draudimo fondo lėšomis gali būti apmokamos tik sveikatos priežiūros paslaugos. Jei kalbam apie paliatyvią pagalbą, tai apimtų skausmo malšinimą, higieną, mitybą, šlapinimąsi, tuštinimą, tą minimalų paketą“, – kalba Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Artūras Šimkus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 3 hospisai: Kaune, Vilniuje ir Alytuje, kur taip pat jau teikiamos ir stacionarios paslaugos.
