Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode akys raibsta nuo sužydusių vienadienių – čia jų pusketvirto šimto veislių.
„Pačių įvairiausių, kraštais garbanotais, kutotais, kutosuotais ir su vandens ženklais. Arba raibuliuojančios, žėrinčios, labai įvairios. Yra lietuvių selekcininkų ir Edvinas Misiukevičius, Jonas Auksuolis Liutkevičius, Kęstutis Vyšniauskas“, – sako vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Rita Maršelienė.
Šiemet vienadienių žiedėjimą paspartino užsitęsusi kaitra.
„Kadangi buvo labai aukštos temperatūros, tai jos savaite, pusantros pražydo anksčiau. O dabar, atvėsus orams, gal žydės ilgiau, nes ne taip nualina“, – sako R. Maršelienė.
Lankytojai akių neatitraukia, vidurvasario gėlės viena už kitą įmantresnės. „Fonas toks įdomus, margas, kaip kilimas iš toliau žiūrint“, – sako lankytojas.
Vienadienių spalvų gama labai įvairi, kartais viename žiede susilieja net keletas, tiesa, neturi visiškai juodų, mėlynų ar baltų vainiklapių. Bet jų prabangiu spindesiu nenusileidžia jokiai nuotakai. O žiedai nuo mažutėlio iki keliasdešimties centimetrų skersmens.
Ir nors vienadienės įstabiu žiedu džiugina tik parą, ant stiebo gali sukrauti ir apie 100 pumpurų, kurie skleidžiasi vienas paskui kitą – ir taip visą vasarą. Botanikai sako, kad šios gėlės nereiklios.
„Sąlygos paprastos, kaip daržo žemė paprasčiausiai, nemėgsta užmirkimo ir jeigu labai ilga sausra būna tada keras staigiai gavęs vandens pradeda pūti. Kadangi tai yra tinginio gėlė, darbo su ja palyginti nėra daug, tai ryte praeiti reikia su kavos puodeliu ir nusiskinti vakar žydėjusius žiedus, tada visas keras atrodys gražiau tvarkingiau ir gražiau žydės nauji žiedai“, – sako R. Maršelienė.
Ir nors gėlių mylėtojai vienadienes pamažu atranda ir jas augina savo darželiuose, floristai šių gėlių nelabai mėgsta – jos trapios, vos prisilietus lūžta vainiklapiai. O štai gurmanai vis dažniau vienadienių žiedus į lėkštes krauna ir ne vien patiekalams puošti.
„Laikau raudoną ir geltoną žiedą, skoniai netgi skiriasi. Jas galima valgyti, kol žydi, jau vidurnaktį, kai baigia žydėti, nebegalima. Ir jų dalys valgomos – vainiklapiai ir jauni ūgliukai“, – teigia vyresnioji gėlininkė Monika Petkevičiūtė.
Gurmanai sako, kad salotoms vienadienių vainiklapiai suteikia pikantiško skonio. Svarbiausia – nepadauginti, kad skrandis nesustreikuotų. Viendienių žiedai ir pumpurai valgomi švieži, kepti ar net konservuoti.
