Verslininko Visvaldo Matijošaičio vadovaujama Kauno taryba neatsisako savo sprendimo gerokai padidinti ne mieste registruotų tėvų atžaloms mokestį už ugdymą Kauno darželiuose. Jis didėtų nuo 9 iki 16 kartų. Tiesa, teisiškai apsidrausdama taryba naujovę įveda su gudrybe – esą miesto darželiai brangsta visiems vaikams be išimties, tačiau tie tėvai, kurie registruoti pačiame Kaune, pabrangimo nepajus, mat sulauks kompensacijų.
„Mes priimame sprendimą, kad kaina yra ta pati, tačiau mes nekompensuojame kitų rajonų vaikų esančių, lankančių tam tikrus darželius ir gaunančių tam tikras paslaugas“, – sako Kauno vicemerė Rasa Šnapštienė.
Vyriausybės atstovas sprendimą branginti ugdymą darželiuose vaikams, kurių tėvai Kaune neregistruoti, pripažino diskriminaciniu ir paragino jį naikinti. Tačiau Kauno valdantiesiems tai – nė motais, jie, išlaukę kone iki paskutinės minutės, paprašė vyriausybės atstovo duotą terminą jo pastaboms apsvarstyti pailginti iki dar kito posėdžio, tai yra vasario vidurio, o didesni įkainiai įsigalioja jau nuo sausio. Ir nors vasarį Kauno valdžia esą prie klausimo grįš, ji rėžia tiesiai – savo užmojų nekoreguos.
„Mes tikrai jo neatšauksime ir nepersvarstysime, ir vyriausybės atstovas gali duoti tą sprendimą į teismą“, – pasakoja R. Šnapštienė.
Vyriausybės atstovas sako taip ir padarys, jei iš tiesų grįžę prie darželių kainos klausimo Kauno valdantieji laikysis savo.
„Gyvenama vietas yra tas klausimas, kuris yra diskriminacinis. Tas mėnuo, jeigu bus iš Kauno miesto savivaldybės geranoriškumas, tada ta situacija išsispręs greičiau. Jei ne, tada kreipsimės į teismą pagal tas procedūras“, – teigia Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Andrius Cechanavičius.
Beje, šiandien taryba nusprendė, kad mokestis kaip iki šiol – 58 centai už kiekvieną lankytą dieną liks ir negalią turintiems vaikams, nesvarbu, kur jų tėvai deklaravę gyvenamąją vietą. Sprendime atsiranda ir dar viena grupė laimingųjų, kuriems pabrangimas negrės – tai kauniečių emigrantų vaikai. Jei nors vienas iš vaiko tėvų dirba užsienyje ir ten moka mokesčius, jiems Kaunas irgi žada kompensaciją.
„Emigrantas, dalis jų išvažiavo užsidirbti ir ne iš gero gyvenimo, ir mes skatiname, mes žiūrime ir atsakingi už tas šeimas, jis išvažiavo prieš tai buvęs Kauno miesto gyventojas, jisai dirba…“, – kalbėjo R. Šnapštienė.
Opozicija V. Matijošaičio daugumą kaltina trumparegiškumu, esą taip dar labiau didinama diskriminacija ir priešinami gyventojai.
„Diskriminacijos pagal gyvenamąją vietą neturėtų būti, mums labai reikia, kad kurtųsi Kaune verslai, kad žmonės tiek iš Kauno rajono, tiek iš kitur atvyktų čia dirbti. Jie mums atneša pajamas, nes Kaunas kitaip negalėtų prisitraukti investuotojų, nes, kaip žinot, Kauno gyventojų skaičius mažėja“, – mano opozicijos atstovė Jurgita Šiugždinienė.
Beje, Kauno rajono valdžia savo gyventojams mėgina mesti gelbėjimosi ratą – prakalbo apie kompensacijas tėvams. Tiesa, pasak rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo, jos bus mokamos ne visiems.
„Numatome kompensuoti visiems tėvams, kurie iki 2019 12 31 yra registruoti abu tėvai Kauno rajono savivaldybėje ir čia moka mokesčius, o jų vaikai buvo užregistruoti darželių informacinėje sistemoje ir nepateko į Kauno rajono darželius. Mes kompensuosime jiems“, – sako vedėjas Jonas Petkevičius.
O štai Lietuvos tėvų forumo atstovai jau padavė savivaldybę į teismą – sprendime įžvelgia daugybės įstatymų pažeidimus:
„Visa eilė yra žmonių aplink ir toliau, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių: ten tėvai ar gyvenamas plotas, yra deklaravę savo gyvenamą vietą ne Kauno mieste, bet jie dirba Kaune, čia veža savo vaikus, vyresni mokosi mokyklose, jaunesnius veda į darželį ir tas sprendimas jokiu sveiku protu nesivokiamas ir nepateisinamas, ir nepaaiškinamas“, – pasakoja Lietuvos tėvų forumo vadovas Darius Trečiakauskas.
Kauniečiai kuždasi, kad miesto darželių branginimas rajone registruotų gyventojų atžaloms tėra kerštas už pasipriešinimą Visvaldo Matijošaičio užmojams prisijungti ekonomiškai stipriausias ir geriausiai sutvarkytas seniūnijas prie Kauno. Beje, Kauno merui lengvai prisijungti trokštamas seniūnijas koją pakišo ir Seimas, nutaręs, kad norint keisti miesto valdas apklausta turėtų būti visos savivaldybės, o ne tik prijungiamų teritorijų gyventojai.
