Katerina maldauja padėti apsiginti nuo sūnaus. Garbaus amžiaus moteriai norisi tik ramybės ir džiaugtis likusiu gyvenimu. Tačiau vietoj to Katerinai kasdien tenka lieti ašaras ir krūpčioti nuo kiekvieno garso bijant, kad vėl neateitų sūnus Grigorijus.
„Tik ateina – duok pinigų, duok pinigų. Niekada nepaklausia, ar tu turi, ar neturi. <...> Nedaviau, tai paėmė kirvį, iškapojo duris. Kiek mane buvo primušęs. <...> Sakė: „užmušiu, tu ne žmogus“, – graudinosi moteris.
Katerina pasakojo, kad kentėjo daugybę ilgų metų. Moteris neslėpė, kad kartais jai atrodo geriau numirti, nei gyvai kentėti tokį pragarą. Į Katerinos namus nebevažiuoja net policijos pareigūnai, nes ji nuolat atleidžia sūnaus skriaudas ir nerašo pareiškimo.
Grigorijus Anglijoje turėjo mylimą moterį ir vaiką. Vieną dieną Katerina sulaukė Anglijos socialinių darbuotojų skambučio, prašančių priimti ir auginti anūką pas save, tačiau senolė suvokė, kad nebeturi tam jėgų, todėl atsisakė. Grigorijus iki šiol kaltina savo motiną dėl to, kad jo sūnus liko svetur.
„Tu man sūnų atėmei. Tu, tik tu! Mane deportavo į šitą lūšnyną!“, – pratrūko vyras.
Tačiau galiausiai Grigorijus nurimo ir sutiko papasakoti Rūtai savo istoriją.
„Aš kadaise Anglijoje gyvenau, aš turėjau viską – gyvenimą, darbą, viską. Atėmė sūnų, du metus atsėdėjau, po dvejų metų išėjau iš Alytaus, dabar sergu liga, esu trečios grupės invalidas“, – skundėsi Grigorijus.
Ar pavyko Katerinai susitarti su sūnumi, pamatykite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „TV Pagalba“ žiūrėkite kiekvieną darbo dieną 16:30 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „TV Pagalba“.
