Prie Druskininkų, Viečiūnuose, gyvenanti Oksana su savo mylimu Čipu dažnai vaikščioja prie namų esančiame parkelyje. Prieš pora dienų, grįžusi iš lauko, moteris apstulbo, pamačiusi, kad šuo parsinešė ir erkę. Iš pradžių sako pamaniusi, kad gal koks šapelis prikibo.
„Pamačiau ant kailiuko kažkokią dėmelę nedidelę. Žiūriu – juda. Pasirodo – erkė. Ganėtinai anksti, net nesitikėjom. Bet, matyt, po sniegu jos ir nesušąlo“, – sako Viečių gyventoja Oksana.
Ir iš tiesų, kai kur parkuose, miškuose sniego dar nemažai, tačiau socialiniuose tinkluose žmonės iš visos Lietuvos jau dalijasi atsibudusių ir išropojusių erkių vaizdais.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento direktoriaus patarėjas Kęstutis Matulevičius sako, kad tuo nereikėtų stebėtis. Erkėms užtenka kelių laipsnių šilumos ir jos prabunda.
„Pliusinėje temperatūroje – maždaug nuo 5 iki 10 laipsnių temperatūros erkės pasidaro aktyvesnės ir laukia savo aukų. Erkės paprastai žiemoja augalų drevėse, medžių drevėse, kur daugiau lapų iš rudens nesugrėbta“, – pasakoja patarėjas Kęstutis Matulevičius.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai sako, kad nors ši žiema buvo snieguota ir šalta, erkėms ji turėjo patikti. Mat iš pradžių gausiai prisnigo, o paskui pradėjo smarkiau šalti. Tad parazitai po sniego patalu saugiai ir šiltai žiemojo.
„Jeigu būna nesniegingi metai ir plikas, svilinantis šaltis, minus 7 jau žudančiai veikia erkes, bet jeigu jas tiesiogiai veikia. Aišku, tos erkės pasislepia po lapais, po šakelėmis, net ir į dirvožemį įsiskverbia“, – teigia ULAC atstovė Aušra Bartulienė.
Pats erkių pikas būna gegužės mėnesį ir jos aktyvios net iki gruodžio. Vos tik pabudę, šie parazitai būna išalkę, tad ropoja ieškoti maisto. Lengviausias pirmas grobis – gyvūnai. Žmonės šiuo metų laiku dar būna per daug prisirengę drabužių.
Oksana savo Čipą prieš kelerius metus vos išgelbėjo – pavasarį įsisiurbė užkrėsta erkė. Dažniausiai šunims erkės sukelia babeziozę.
„Galinės kojytės atsisako, silpnumas, į šonus šuniukas svyruodamas eina ir šlapimas tamsiai rudos spalvos. Tokie būtų pagrindiniai šios ligos simptomai. Antibiotikai buvo leidžiami. Na, dvi savaites tai tikrai mes ir leidomės, ir gėrėme vaistukus“, – kalbėjo Oksana.
Oksana sako nebedels ir skubės į veterinarijos vaistinę šuniui apsaugos nuo erkių pirkti. Dažniausiai naudoja ant sprando lašinti. Jau dabar pasirūpinti gyvūnų apsauga pataria ir veterinarijos specialistai.
„Vienintelis būdas, tai profilaktinis, naudoti repelentus, atbaidančius erkes. Kreiptis į veterinarijos gydyklas, kad jie gyvūnus apruoštų repelentais atitinkamais. Ir taip būtų galima saugiau vedžioti gyvūnus“, – sako K. Matulevičius.
Ruoštis erkių atakai jau dabar patariama ir žmonėms. Anot medikų, efektyviausias būdas išvengti erkinio encefalito – pasiskiepyti. Tiesa, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistų pataria šio skiepo nedaryti kartu su Covid-19 vakcina.
„Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad jei žmogus pasiskiepijo nuo Covid infekcijos, tai 14 dienų palaukti. Bet čia tik rekomendacija“, – pasakoja A. Bartulienė.
Beje, tiek erkinio encefalito, tiek Laimo ligos susirgimų Lietuvoje kasmet daugėja. Didesnis atvejų skaičius pradėtas fiksuoti beveik prieš 30 metų. Dėl šių sunkių erkių sukeliamų ligų Lietuva yra paskelbta endemine zona.
