TV3 žinių „Dienos komentare“ švietimo, mokslo ir sporto ministrė atsakė, kokios pasekmės lauktų egzamino neišlaikius ir kaip griežtintų lankomumą.
10-tokai ir dabar kiekvieną pavasarį tikrinasi savo žinias, tačiau jūs siūlote, kad tai būtų privalomas egzaminas, kurio neišlaikius mokinys net nebūtų keliamas į 11 klasę. Ką tai duos?
Mes siūlome, kad į šį patikrinimą būtų žiūrima rimčiau ir mokiniams būtų teikiama pagalba. Jei mokinys patikrinimo neišlaikys net minimaliu balu, jam turi būti suteikiama galimybė pasistiprinti ir perlaikyti šį patikrinimą.
Mums tai labai svarbu, nes šiandien stebime, kad pradedant nuo pačių pirmųjų klasių mes dažnai į aukštesnę klasę keliame mokinį, kuriam trimestro gale parašome teigiamą pažymį, nors iš esmės jis neturi net bazinių žinių. Tam mokiniui yra labai nesmagu, yra labai sunku, mokytojui yra sunku, nes jis per visą sistemą keliauja neturėdamas pagrindinių, bazinių žinių ir kompetencijų.
Tai 10-toje klasėje jau yra baigiamas pagrindinis išsilavinimas ir toliau einama arba daugiau akademiniu keliu, į gimnaziją, arba profesiniu, į profesinę mokyklą, bet tiek gimnazijai, tiek profesinei mokyklai reikia, kad mokinys turėtų bent bazinį žinių lygį.
Bet tas lygis turėtų atsirasti per 10 metų, tai ką jūs konkrečiai darysite?
Mokiniui bus sudaromas individualus planas, skiriama papildoma pagalba (tam biudžete yra numatytos lėšos) ne daugiau nei 5 mokinių grupėse 20 valandų papildomo mokymo. Tai yra labai daug ir čia yra esminis pokytis.
Neišlaikius šio egzamino mokiniai išeis į profesines mokyklas ir taip 12-toje klasėje mažiau gimnazistų neišlaikys matematikos egzamino. Tai gal tiesiog taip norite pagražinti egzaminų statistiką?
Labai klaidinga nuomonė yra, kad yra negabių mokinių ir ką reiškia negabus, ir kad negabus mokinys turėtų eiti į profesinę mokyklą. Visai ne, pasaulyje yra visai kitokios tendencijos. Mes labai aiškiai sakome, kad tu turi turėti bent 4-tuką, nesvarbu, ar tu eini į gimnaziją, ar renkiesi profesinį mokymą – abu pasirinkimai yra perspektyvūs.
Mes taip pat sakome, kad privalome atverti visus kelius mūsų vaikams. Šiandien yra labai daug barjerų – jei mokinys pasirenka profesinį kelią, bet nori studijuoti aukštojoje mokykloje, šiandien jis turi grįžti perlaikyti egzaminus. Mes norime, kad profesinį kelią pasirinkęs ir profesiją įgijęs mokinys, galėtų eiti į 5 lygmenį, į kolegiją, ir toliau žygiuoti į aukštąjį mokslą, ir tapti netgi profesoriumi.
Svarbu, kad visi keliai būtų atviri, jog mokinys būtų pasirengęs, ir mes turime padėti jam pasirengti, o ne stebėti ir stebėtis, kad tiek daug vaikų neišlaiko matematikos.
Jūs prabilote ir apie lankomumą, kad pamokų metu tėvai savo atžalas išsiveža atostogų. Kiek tai yra masinis reiškinys?
Nebūtinai atostogos, bet pamokų nelankymas yra masinis, didelis reiškinys ir jis vyksta su tėvų žinia. Pas mus visiškai nėra aišku, ką mes vadiname pateisinamu nelankymu, todėl mes čia turime pasižiūrėti rimčiau. Mes matome, kad tu gali nelankyti pusės pamokų per mėnesį ir pusę dienų nebūti mokykloje be pateisinamos priežasties, ir tik po to bus imtasi tam tikrų priemonių. Aš manau, kad ši situacija tikrai nėra teisinga ir taip neturėtų būti.
Ką ketinate daryti?
Mes norėtume griežtinti lankomumo reikalavimus, labai aiškiai apibrėžti, kas yra pateisinamas nelankymas, bet tai tuo pačiu yra platesnis klausimas. Ir jums galėtų kilti klausimas, jei dvi savaites per mėnesį vaikas nelanko mokyklos, kad ir su tėvų rašteliu, kas vis dėlto atsitiko. Tai man atrodo, čia jau ir kitų tarnybų klausimas, į kurį reikėtų pasižiūrėti plačiau.
O ką ministrė siūlo daryti dėl rusų kalbos dėstomos mokyklose, sužinokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Man tai čia labiau panašu į norą kuo daugiau žmonių sukišti į profesines. Teisingai, kam valdžiai išsilavinusi liaudis!? Ne viską galima spręsti iš egzaminų. Būna, kad vaikas neblogai, o kartais ir labai gerai mokosi, o per egzaminą patyręs stresą, pasimeta ir neišlaiko. Arba atvyrksčiai. Atgyvenę tie jūsų egzaminai, kaip ir jūs patys...
