Reaktyvinių raketų sistemų šūviai naktinį dangų nušviečia Azerbaidžano ir Armėnijos pasienyje. Azerbaidžaniečiai masiškai raketine artilerija ir kitais stambiaisiais ginklais apšaudo armėnų pozicijas Goriso, Sotko, Džermuko miestuose.
Jerevanas skelbia, kad azerbaidžaniečiai plataus masto karinius veiksmus pasienyje pradėjo apie vidurnaktį vietos laiku. Esą atakoms azerbaidžaniečiai panaudojo ir dronus.
O ryte Armėnijos kariuomenė jau pasidalijo vaizdais. Juose esą matyti, kaip prie armėnų karių pozicijų kalnuotoje vietovėje artėja Azerbaidžano pajėgos. Jerevanas skelbia, esą priešai bandė prasiveržti į Armėnijos teritoriją.
Azerbaidžanas atvirkščiai – dėl prasidėjusio susišaudymo kaltina Armėniją. Esą armėnai Daškesano, Kelbadžaro ir Lačino rajonuose užsiima ardomąja veikla ir surengė provokaciją apšaudę Azerbaidžano karių pozicijas. O šie esą tik ginasi.
Antradienį ryte Armėnijos Džermuke dar buvo girdimi sprogimai, bet jau 9 val. paskelbtos paliaubos. Po to, kai Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas susiskambino su Putinu, Prancūzijos prezidentu E. Macronu ir JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu.
Anot Pašiniano – per apšaudymus azerbaidžaniečiai pražudė pusšimtį armėnų karių. Azerbaidžanas taip pat skelbia apie aukas, jiems užtaria turkai.
Įtampa ir nuolatiniai susišaudymai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano nesiliauja dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono – etninės armėnų teritorijos. Dėl Kalnų Krabacho dideli karai vyko du kartus – 1990 m. ir 2020 m.
Užpernai konfliktas pareikalavo 6,5 tūkst. gyvybių, armėnai prarado dalį regiono teritorijų, o Rusija ten įvedė vadinamuosius „taikdarius“.
