Panašiems valdžios saldainiukams pastaruoju metu suskaičiuoti jau trūksta vienos rankos pirštų. Opozicija tokį skolintų pinigų lietų vadina rinkėjų papirkinėjimu, o ekonomistai rėžia, kad Lietuva neturi prabangos šitaip švaistytis skolintais pinigais.
Palangiškės Albina ir Janina popietę susitiko paskanauti deserto su kava. Šiandien, tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, dalis kurorto kavinių senjorus pasmaguriauti kviečia už dyką. Draugės džiaugiasi tokia pramoga, sako, mielai priimtų ir tryliktą pensiją, jei tokia kas tik duotų:
„Jeigu duos, tai pasakysim ačiū, palaikysim.“
„Panaudosim. Kažkur pakeliausim, save pasilepinsim, gal anūkams padovanosim dalį.“
Klausimas ne iš piršto laužtas. Nuo kitų metų gruodžio kasmet senjorams mokėti tryliktą pensiją Seimui pasiūlė valdančioji Lenkų rinkimų akcija.
„Mes siūlome, kad kiekvienas pensininkas prieš Kalėdas gautų 13 išmoką – 200 eurų. Man atrodo, labai natūralu, kad žmonės tada daugiausiai perka – būtent prieš Kalėdas“, – sako Lenkų rinkimų akcijos narys Zbignevas Jedinskis.
Valstiečiai irgi „už“. Premjeras iš pat ryto jau tikras, kad pirmas iš trijų balsavimų Seime bus sėkmingas.
„Pasiskaičiuosime. Po pateikimo bus pritarta, net neabejoju, po to bus Vyriausybės išvada ir Vyriausybė arba ras šaltinių, arba ne“, – pasakoja premjeras Saulius Skvernelis.
Žadėti lengviau nei rasti. O pinigų iš to šaltinio, Lenkų rinkimų akcijos skaičiavimais, prireiks 120 milijonų eurų. Iš kur juos paimti? Lenkai iš kepurės traukia seną savo siūlymą, kuriam pernai pritrūko balsų – apmokestinti bankų turtą. Kalbos apie naujus mokesčius prieš rinkimus Skverneliui jau nepatinka.
„Nekalbėkime dabar apie mokesčius. Puikiai suprantate pasiūlymus ir mokestinius klausimus rinkimų kontekste“, – teigia S. Skvernelis.
Be to, bankų turto mokesčiai keliautų į biudžetą, o pensijos mokamos iš kito – „Sodros“ – iždo, kuris šiemet bus ir deficitinis. Tad lieka skolintos lėšos, kurias atiduoti reikės ateityje iš dabar jaunų ir dirbančių žmonių pensijų ir mokesčių?
„Mūsų ekonominė situacija tokia, kad mes tikrai galime turėti šitą įstatymą ir sau leisti tokį malonumą“, – kalbėjo valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Opozicija tai įvardija kiek kitokiu žodžiu.
„Tai yra priešrinkiminė pakiša ir dar už visų mūsų skolą. Kalbėkim apie normalų pensijų kėlimą, jei matom, kad tų pinigų yra“, – sako opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Rinkimų įstatymas sako, kad net tušinuko senjorams negalima duoti, nes tai yra papirkimas. Tačiau LLRA siūlo 180 mln.“, – pasakoja liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Mane siutina tokie dalykai. Aš sutinku, kad reikia didinti pensijas ir jos tikrai didėja. Bet taip papataikauti įvedant 13 pensijos sąvoką – atleiskit, bet tai neatsakinga prieš valstybę“, – teigia liberalas Eugenijus Gentvilas.
Per pastaruosius penkerius metus, pensijas indeksavus, jos kasmet padidėja nuo maždaug dvidešimties iki keturiasdešimties eurų. Kitąmet vidutinė senatvės pensija perkops 400 eurų.
„Geriau kelkim mūsų seneliams pensijas. Suteikim jiems daugiau veiklų laisvalaikiu, leiskim lengviau susikurti savo nedidelius versliukus, kas gali. 200 numes vėl. Populizmas“, – kalbėjo liberalė Aušrinė Armonaitė.
„Yra dar pinigų pasiskolintų – tai prieš rinkimus pamalonint, apkvailint žmones. O, ko gero, jis nebus net svarstomas iki galo“, – sako socialdemokratas Algirdas Sysas.
Ne vienodai priešrinkiminį saldainį vertina ir patys pensininkai:
„Noriu paklaust, kokie durniai tai siūlo? Šitiek prisiskolinom, dar ir mūsų anūkams reikės skolas mokėti.“
„Aš, kaip senjoras, būsiu nudžiugintas. Gal meškerę nusipirksiu.“
„Būtų gerai, gerai. Bet nesulauksim, turbūt.“
Valstybės biudžetui, lyg tam avinėliui iš pasakos, šiemet pasipurtyti tenka itin dažnai. Dviejų šimtų eurų vienkartine išmoka valdantieji senjorus pamalonino ir rugpjūtį. Tai iždui iš skolintų pinigų kainavo per 180 mln. eurų.
Dar po 200 eurų valdžia skyrė su koronavirusu kovojusių medikų atostogoms. To kaina – apie 10 milijonų.
Apie 6 milijonus eurų atsieis šimto eurų paskata pedagogams.
Neliko pamiršti ir ūkininkai, nukentėję nuo pandemijos. Po beveik du tūkstančius eurų siekiančios išmokos biudžetui kainuos per 30 milijonų eurų.
Vien išvardytos sumos siekia daugiau kaip 220 mln. eurų.
„Tai yra ne kas kita, o bandymas nusipirkti rinkėjų prielankumą“, – pasakoja ekonomistas Algirdas Bartkus.
Pasak Vilniaus universiteto docento Algirdo Bartkaus, pirmiausia valdžiai reikėtų galvoti, kaip mažinti valstybės skolą, kuri jau artėja prie 50-ies procentų bendrojo vidaus produkto. Dėl to nerimo signalus jau siunčia ir Lietuvos bankas.
„Tai yra labai didelis šauktukas stabdyti visą tokį pinigų švaistymą. Nes gali būti, jei epidemija toliau plėtosis, reiks vėl dalį sektorių apriboti, uždaryti, mums reikės surasti galimybę kompensuoti pajamas dirbantiems žmonėms“, – teigia A. Bartkus.
Ekonomistas aiškina, kad „Sodros“ biudžete pinigų 13 pensijai ir neturėtų būti. Rezervas kaupiamas tam, kad „Sodra“ neįbristų į skolas nuosmukio metu.
„Jeigu būtų taip, kad pas mus būtų tos lėšos 13 pensijai mokėti, reikštų, kad mes pernelyg stipriai apmokestiname darbą ir verslą. Darbdaviai ir verslas moka pernelyg didelius mokesčius. Protingas sprendimas tada būtų ne mokėti 13 pensiją, o mažinti socialinio draudimo tarifą, nes akivaizdu, kad jis pernelyg didelis“, – kalbėjo A. Bartkus.
Kaip ir žadėjo premjeras, po pirmojo balsavimo parlamentas valdančiųjų balsais 13 pensijai pritarė. Visgi, socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, apsispręsti dėl jos turėtų jau būsimos kadencijos Seimas.
