Šįryt Jungtinė Karalystė nuo koronaviruso skiepyti pradėjo ne tik „Pfizer-BioNTech“, bet ir „AstraZeneca“ vakcina. Pirmasis skiepą gauna 82-ejų Brianas Pinkeris. Vyras skiepijasi ligoninėje, esančioje vos už kelių šimtų metrų nuo Oksfordo universiteto padalinio, kuriame ir buvo sukurta ši vakcina.
Ką tik pasiskiepijęs, rizikos grupei priklausantis vyras viliasi, kad skiepas padės apsisaugoti nuo koronaviruso ir kad vėliau šiais metais su žmona jis ramiai atšvęs 48-ąsias santuokos metines.
„Vakcina man viskas. Manau, tai vienintelis kelias į normalų gyvenimą. Juk šis virusas siaubingas, ar ne?“, – sako vakciną gavęs britas Brianas Pinkeris.
Jungtinė Karalystė – pirmoji pasaulyje, pradėjusi skiepyti Oksfordo universiteto ir farmacijos milžinės „AstraZeneca“ sukurta vakcina. Vienas pirmųjų skiepą gauna ir vakcinos kūrimo grupės vadovas.
Jungtinė Karalystė pirmoji pasaulyje nuo koronaviruso „Pfizer-BioNTech“ vakcina skiepyti pradėjo dar gruodžio 8-ąją. Tačiau šis preparatas padės dar labiau paspartinti vakcinavimo programą. Mat ši vakcina yra pigesnė, be to, jai laikyti nereikalinga tokia žema temperatūra.
„Manau, tai kritinis momentas, nes jau esame išvarginti šios ligos. Tai suteikia mums vilties, nors dar laukia ir labai sunkios ateinančios savaitės“, – pasakoja Oksfordo profesorius Andrew Pollard.
Tuo metu britų opozicija kaltina premjerą Borisą Johnsoną per ilgai trypčiojant vietoje dėl karantino, kuris turėtų apimti visą šalį. Apie tokias priemones šalies valdžia diskutuoti ėmė po to, kai Jungtinėje Karalystėje ėmė plisti nauja viruso atmaina. Dėl mutavusio viruso sergamumas šoktelėjo į rekordines aukštumas.
„Virusas visiškai nekontroliuojamas ir nieko gero tame, kad premjeras užsimena apie ribojimus, laukiančius po savaitės, dviejų ar trijų. Toks delsimas – daugybės problemų priežastis. Tad raginu nacionalinius ribojimus įvesti dabar, per ateinančias 24-ias valandas“, – teigia opozicijos lyderis Keiras Starmeris.
Beje, dėl griežtesnio karantino sprendžiantys britai – visai kitaip nei Jungtinės Valstijos ir kitos šalys – antrąja abiejų vakcinų doze žmones skiepyti planuoja praėjus ne trims, bet 12 savaičių po pirmojo skiepo, kad kiek įmanoma greičiau būtų paskiepyta kuo daugiau žmonių. Kovos su koronavirusu strategas Jungtinėse Valstijose tokį britų sprendimą kritikuoja.
„Mes neturime mokslinių duomenų, kas nutiks, jie vietoje 28 dienų lauksime 50 ar 70 dienų. Mes nežinome, ar tai bus gerai. Tačiau žinome, ką mums sako mokslas. Taigi tiesiogiai atsakau, kad turėtume vadovautis klinikiniais tyrimais“, – kalbėjo JAV infektologas Anthony Fauci.
Visgi nėra pasaulyje šalies, kurioje vakcinavimas vyktų sklandžiau nei 9 milijonus gyventojų turinčiame Izraelyje. Ten medikai paskiepijo jau daugiau nei milijoną šalies gyventojų ir pagal skiepų skaičių tenkantį 100 žmonių, Izraelis smarkiai lenkia bet kurią kitą pasaulio valstybę. Kasdien Izraelyje paskiepijama po 150 tūkstančių žmonių ir šalies premjeras žada, kad Izraelis iš pandemijos gniaužtų išsivaduos jau vasario mėnesį.
