Marijampolietės Jolitos santuoka subyrėjo prieš ketverius metus. Tačiau moteris iki šiol prisimena vyro smūgius, ypač tuos, kuriuos kentė būdama nėščia.
„Fizinį smurtą aš patyriau, kai laukiausi. Kažkur šeštame mėnesyje, kai buvau. Jis neparėjo namo gal kokią parą ir, kai grįžo, aš pradėjau jam priekaištauti: „Tu štai neparėjai. Kur tu buvai? Gal yra kita moteris?“ Jis pradėjo ant manęs rėkti, šaukti, dar, aišku, aš ir pati jam kai ką pasakiau. Na, ir tada jis tiesiog nesusivaldė ir trenkė man į veidą.“
Apie vyro smurtą – fizinį ir psichologinį – marijampolietė dabar jau gali kalbėti, tačiau veidą vis dar slepia. Moters artimieji iki šiol nežino, ką jai teko patirti. Policijai dėl smurtaujančio vyro ji taip pat nesiskundė.
„Kai tai įvyko, tiesiog ir šokas, ir panika, ir nežinai, ką daryti, ir gėda, kad taip man atsitiko. Neatrodo, kad tai bus išeitis. Nemaniau tuo metu, kad tai bus išeitis. Aš stengiausi juo tikėti.“
Tokių moterų kaip Jolita mūsų šalyje daugybė. Apklausos rodo, kad Lietuvoje smurtą patiria kas trečia moteris. Visgi, anot policijos, smurto artimoje aplinkoje mažėja.
Už smurtą artimoje aplinkoje įteisinus atsakomybę, rekordiniai buvo 2016-ieji, kai Lietuvoje pranešta apie 50 tūkstančių tokių atvejų. Per 10 šių metų mėnesių sulaukta 35 tūkstančių pranešimų dėl šios nusikalstamos veikos.
„Absoliuti dauguma yra fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. virš 90 proc. 1-2 proc. yra sunkūs arba labai sunkūs, kuomet pasibaigia mirtimi arba sunkiais sveikatos sužalojimais. Apie 80 proc. nukentėjusių yra moterys ir grubiai 20 proc. nukentėję yra vyrai“, – sako generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) atstovai teigia, kad Lietuvoje moterims pati nesaugiausia vieta yra jų namai. Ir juose vyrai smurtauja ne tik fiziškai.
„Yra seksualinis smurtas. Išžaginimai santuokoje pasiakrtoja labai dažnai. Yra taip pat ekonominis ir psichologinis smurtas. Ekonominis – tai riboja visus išteklius, neleidžia studijuoti ar eiti į dirbą. Psichologinis gali būti, kad neleidžia susitikti su šeima, tėvais, draugais“, – pasakoja EIGE atstovė Jurgita Pečiūrienė.
Smurtas artimoje aplinkoje kriminalizuotas 2013-siais. Per tą laiką užfiksuoti ne tik šimtai tūkstančių pranešimų, bet ir dešimtys mirčių. 42 moterys buvo nužudytos savo partnerių – sutuoktinių, sugyventinių, širdies draugų. Visgi nukentėjusiųjų artimoje aplinkoje daugiau vyrų nei moterų.
„Moterų žūsta mažiau per nužudymus, o daugiau vyrų. Bet vėlgi tas dalykas siejamas su smurtu artimoje aplinkoje. Neiškentė nuolatinio žeminimo, tyčiojimosi ar kažko panašaus ir tada pasibaigė tokiom pasekmėm. Tačiau tai nesako, kad moterys žiauresnės ar kažkas tokio“, – teigia E. Šileris.
Moterų informacijos centras pabrėžia, kad Lietuvoje tikra smurto artimoje aplinkoje situacija net nėra aiški, nes 6 iš 10 smurto aukų tyli. Pagrindinės to priežastys yra dvi – visuomenėje vis dar vyraujanti nuostata, kad moterys pačios išprovokuoja smurtą ir baimė.
„Baimė, kad iš jų atims vaikus, jeigu yra nepilnamečių. Baimė, kad sužinos kaimynai. Baimė, kad sužinos bendradarbiai. Bendra visuomenės gėda, nes mes Lietuvoje gyvename tokioje visuomenėje – vienoje iš labiausiai smerkiančių visuomenių ES šiuo klausimu. Tai, vadinasi, kad jūs greičiausiai ir nesulauksite didelio palaikymo iš kitų žmonių ir jie bandys tą smurtą pateisinti“, – kalbėjo centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
Seimo narė Virginija Vingrienė, kuri, kaip pati sako, gerai žino, ką reiškia smurtas artimoje aplinkoje, kalba ir apie gėdą. Dėl to, kad vyras ją pastūmė ir sudavė į petį, pernai balandį politikė į namus kvietė policiją. Santuoką nutraukusi Seimo narė pripažįsta, kad vyro smurtą patyrė ne kartą, o prabilti apie tai dėl padėties visuomenėje ir žinomumo buvo labai sunku.
„Man tai buvo gėda, iš tiesų. Noriu aš tikrai pamiršti šitą aspektą, tiesiog judėti pirmyn ir pasakyti kitoms moterims, kad jos taip pat kreiptųsi, iškeltų tą klausimą ir tikrai nesitaikstytų su nuodingais santykiais. Nes smurtas, su kuriuo taikstomasi, iš tikrųjų yra linkęs toliau „bujoti“ ir vienas kartas, kuomet pakelia ranką, nebūna vienu kartu. Jis tęsiasi ir toliau“, – sako Seimo narė Virginija Vingrienė.
Smurtą artimoje aplinkoje patiriantys asmenys gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus. Jų Lietuvoje veikia 17.
„Galima jiems skambinti ir ten jums bus suteikta nemokama teisininko, psichologo konsultacija ir atsilieps žmonės, kurie supranta, kodėl jūs tuose santykiuose esate taip ilgai, kurie jūsų nesmerks ir kurie jums suteiks tą pagalbą, kurios jums reikia“, – pasakoja centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
Šiemet pagalbą šiuose centruose gavo kiek daugiau nei 8000 smurtą artimoje aplinkoje patyrusių žmonių. Daugiausia moterys.
Daugiau naujienų stebėkite TV3 žiniose:
