Milžiniška juodoji skylė „Sagittarius A star“ slypi mūsų – „Paukščių tako“ – galaktikos širdyje ir yra pirmoji, kurią pavyko užfiksuoti nuotraukoje.
„Aplink ją skriejančių žvaigždžių stebėjimo rezultatai atskleidė, kad tai yra masyvus, 4 milijonus kartų mūsų Saulės masę viršijantis objektas. Tačiau tuo pačiu jis labai silpnas. Pirmąkart su šia juodąja skyle susidūriau prieš 20 metų, susižavėjau ja ir bandžiau suprasti. Tačiau iki šiol neturėjome nuotraukos, kuri įrodytų, kad tai – iš tiesų juodoji skylė“, – sako Arizonos universiteto profesorė Feryal Ozel.
Ji yra nutolusi 27 tūkstančius šviesmečių nuo Žemės. 2019-aisiais mokslininkams teleskopų masyvu, kurį sudaro pasaulinis observatorijų tinklas, pavyko nufotografuoti juodąją skylę kitoje – M87 – galaktikoje, kuri yra 55 milijonai šviestmečių nuo Žemės. Tiesa, mūsų galaktikoje nufotografuota juodoji skylė yra net tūkstantį kartų mažiau masyvi nei M87 galaktikoje. Mokslininkai pateikia ir simuliacijas, kurios padės geriau suprasti juodosios skyles paslaptis.
„Simuliacijos atskleidžia mums juodosios skylės savybes. Jie atskleidžia nepaprastą aplinką. Visų pirma, ją pasiekia labai mažai objektų, medžiagų. Jeigu ji būtų žmogus, kas milijoną metų ši juodoji skylė suvartotų vieną ryžio grūdą“, – aiškina astrofizikas Michael Johnson.
Juodosios skylės – nepaprastai tankūs objektai, kuriose esanti gravitacija tokia stipri, kad net šviesa negali ištrūkti, todėl jas tyrinėti nepaprastai sudėtinga. Juodosios žvaigždės horizontas yra taškas, iš kurio neįmanoma grįžti. Žvaigždės, planetos, dujos, dulkės ar bet kokios formos elektromagnetinė spinduliuotė – viskas, kas už jo patenka, nukeliauja užmarštin.