Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apie tokius planus kol kas nekalba ir džiaugiasi, kad 100 eurų premija pagyvino vyriausiųjų senjorų vakcinaciją.
Panevėžio vakcinacijos centre neįprastas šurmulys – prie skiepų nusidriekusi eilutė senjorų. Tokio vaizdo čia jau seniai nebuvo. Aštuoniasdešimt vienerių metų pensininkė Elena atėjo pasiskiepyti jau trečiąją vakcinos doze ir sako, kad 100 eurų jai – nemenka paskata.
„Labai, labai, kai mažą pensiją gauni, tai labai skatina. Čia labai geras dalykas – vis ant vaistų“, – sako panevėžietė Elena.
Kiti senjorai laukiantys eilėje taip pat dalinasi savo nuomone:
„Jeigu duos, tai ačiū, o jeigu – ne, tai ne.“
„Tas šimtas labai gerai pridėjus prie menkos pensijos.“
„Mes sąmoningai skiepijomės, pinigai nieko negroja.“
„Reikia pinigų, bet aš nežinojau nieko apie tuos 100 eurų. Ai, už tai, gal labai daug žmonių.“
O apie tai, kad 100 eurų išjudino kai kuriuos senjorus skiepytis prabyla ir Panevėžio poliklinikos vadovas. Mat per pastarąsias tris savaites apie 200 pensininkų, kurie išvis nebuvo gavę nei vienos skiepo dozės, vis tik persigalvojo ir atėjo vakcinuotis. Tiesa, buvo ir tokių, kuriuos nuo skiepo bandė atkalbėti patys artimiausi žmonės, bet šie spaudimui nepasidavė.
„Turėjome vieną tokį atvejį, kai vaikai rekomendavo nesiskiepyti, bet senjorė jiems atsakė – ar duosite man, vaikai, 100 eurų? Tai jie pasakė, kad neduos, o senjorė atėjo ir pasiskiepijo“, – teigia Panevėžio miesto poliklinikos vadovas Karolis Valantinas.
Sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad senjorai vakcinuotis sukruto vos tik išgirdę apie 100 eurų premiją. Per savaitę vidutiniškai pasiskiepija apie 1000 senjorų.
„Jei kalbėtume tik apie 75 metų ir vyresnius, pavyzdžiui, per spalio mėnesį pasiskiepijusių buvo daugiau nei 4 tūkstančiai. Arba dar galima kreiptis į savo šeimos gydytojus, jie irgi skiepija…“, – teigia ministerijos atstovas Lukas Galkus.
Tiesa, ir Vyriausybė, ir epidemiologai jau vis garsiau kalba apie patį juodžiausią scenarijų, kai ligoninėse medikams reikės rinktis, kurio paciento gyvybę gelbėti ir kam suteikti šansą gyventi. Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė pareiškė, kad nuo koronaviruso nepasiskiepiję asmenys galėtų būti gydomi ne ligoninėje, o namuose. Patarėja aiškina, jei reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų skaičius pasiektų ribą – visos 300 lovų būtų užimtos kovidiniais pacientais, tektų priimti esminius sprendimus, kad nebūtų sustabdytas kitų pacientų gydymas.
„Ligoninių užimtumas didėja. Negalime neteikti paslaugų kitomis ligomis sergantiems asmenims, natūraliai kils klausimas, kada bus ta riba, kai daugiau nebeplėsime kovidinių pacientų lovų. Vadinasi jie turės būti gydomi namuose“, – aiškina premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė.
Nuolatos dėl per lėto gyventojų skiepijimo kritikuojamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paklaustas apie nepasiskiepijusių asmenų gydymą namuose, išsisuka. Ministras atkerta, kad jis žmonių neskirsto.
„Man atrodo, kad buvo turėta omenyje, kad reanimacijose turi gulėti tiktai sunkūs ligoniai. Ir turint omeny bendrą lovų skaičių ir sveikatos sistemos pajėgumus, ne tik pandemijos metu, ką galima gydyti ambulatoriškai, taip ir turi būti gydoma. Ir tik tie ligoniai, kuriems iš tikrųjų reikia, turėtų būti ligoninėse“, – komentuoja A. Dulkys.
Tiesa, priešingai nei A. Dulkys, premjerės patarėja kalba ne apie lengvų, o sunkių koronaviruso pacientų gydymą namų sąlygomis. Tokių, kuriems reikia ne tik matuoti deguonies kiekį kraujyje, bet ir parūpinti deguonies aparatą, nes be jo šie sunkūs ligoniai uždus.
„Sunkesni atvejai vis dėlto galės būti gydomi namuose, tam reikėtų aprūpinti, pasirūpinti tais nešiojamais deguonies koncentratoriais, kuriuos irgi pacientai gali pasijungti namuose ir kvėpuoti suspaustu oru, padidintu deguonies kiekiu“, – tikina Ž. Gudlevičienė.
Apie tai, kad augantys sergančiųjų skaičiai gali paralyžiuoti sveikatos sistemą prabyla ir epidemiologai. Lietuvos žemėlapiui jau pajuodavus, specialistai tikina, kad tai dar ne pabaiga, mat sergamumas savo piko nėra pasiekęs.
„Aš esu tikra, kad augimas sergamumo jisai tikrai dar kils, ir, ko gero, su tokiu mūsų pasiskiepijimo procentu 65 procentu didesnių skaičių niekaip negalime, dėl to tas lapkritis bus sudėtingas“, – sako epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, vis dar apie 79 tūkstančiai vyriausiųjų senjorų nėra pasiskiepiję nuo koronaviruso. O šiai amžiau grupei susirgti ir numirti nuo COVID-19 rizika yra didžiausia.
