Aiškinama, kad pažeidžiami tarptautiniai įsipareigojimai, nors konservatoriai atkerta, kad jeigu įsileistume visus norinčius, valstybę kaipmat ištiktų krachas.
Vidaus reikalų ministrė sako Briuselyje apskritai siūlysianti keisti pabėgėlių priėmimo taisykles, o kai kurie politikai pripažįsta – tūkstančiai Lietuvoje esančių nelegalų pas mus liks ilgam ir reikės daugybės lėšų jų išlaikymui, o vėliau ir galbūt integravimui.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojas su keliais Lietuvos kariais pasienyje su Baltarusija atneša jauną moterį ir, ją paguldęs ant žemės, nueina. Tokį vaizdo įrašą viešino Aliaksandro Lukašenkos pasieniečiai, iš karto suskubę pareikšti, neva taip lietuviai pasielgė su nėščia ir apalpusia migrante. Mūsų pareigūnai klatinami neva plaikę žmogų pavojuje, nesuteikus pagalbos, o ja esa pasirūpino jau geraširdžiai baltarusiai.
Bet mūsų pasieniečiai sako, kad tai melas ir propaganda. Nors lietuviai iš tiesų nešė moterį, tačiau ji nebuvo apalpusi – tik vaidino. Vėliau pateikė du vaizdo įrašus – viename ji sveikut sveikutėlė išnyra iš miško, o kitame, užfiksuotame stacionarios vaizdo kameros, matyti, kaip ji normaliai vaikšto ir su kitais migrantais patraukia į Baltarusijos gilumą, kai kelią jai pastojo mūsų pareigūnai.
Bet pagal tarptautinius susitarimus ir konvencijas, kurios numato, kaip elgtis su pabėgėliais, mūsiškiai turėtų kiekvieną tokį aktorių pasiimti su savimi, vežti į ligoninę ar kviesti medikus, bandant įsitikinti, ar žmogui tikrai bloga, ar neapsimeta. O tai – dar vienas šansas nelegalams atsidurti Europos Sąjungoje ir pasiprašyti prieglobsčio. Lietuvai taikant jų neįsileidimo taktiką, žmogaus teisių ekspertai ima aiškinti – esą taip negalima.
Mykolo Romerio universiteto docentas Laurynas Biekša teigia: „Mes turim nuotraukas, kur šeimos su vaikais prie Lietuvos kuoliukų žolytėje miega, keliasdešimt metrų nuo Lietuvos kuoliukų, prie Lietuvos kuoliukų sukryžiavę rankas stovi pasieniečiai. Jeigu šeima su vaikais per lietų miega ant žolytės, kyla klausimas dėl nežmoniško elgesio, kankinimų, gali baigtis ir teisės į gyvybę pažeidimu.“
Bet su tuo nesutinka Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Sako, kad Lietuvos taktika teisinga: „Prieglobsčio prašymas yra teikiamas tam numatytose konkrečiose vietose, tranzito zonos, oficialūs sienos perėjimo punktai ir diplomatinės atstovybės. Tai, mano vertinimu, tokia praktika ir toks siūlomas teisinis reguliavimas tarptautinės teisės kontekste proporcingumo principą išlaiko ir žmogaus teisių nepažeidžia.“
Lietuvos veiksmus pasienyje kritikuoja ir Seimo kontrolieriaus įstaigoje dirbantis Vytautas Valentinavičius. Jis sako, kad mūsų valstybė elgiasi nehumaniškai, kai palieka migrantus pasienyje keliolikai valandų šaltyje ir lietuje, be maisto ir vandens, o būtent humaniškai elgtis su žmonėmis ir esame įsipareigoję.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad jeigu Lietuva įsileistų visus šąlančius, apsimestinai alpstančius ar lietaus sulytus nelegalus taip, kaip numato tarptautinės taisyklės, šalyje būtų visiškas chaosas, nes tokiems nelegalams pasiekus savo, jų čia plūstų daugiau ir daugiau.
„Viskas, tada jau būtų masė. Masės, 10 tūkstančių, 20 tūkstančių. Nespėtume gaudyti visom prasmėm. Tai gal tada žmogaus teisių gynėjai ir visi kiti, kurie nori tokios politikos, jau turėtų tada eiti prie sienos ir patys gaudyti. Manau, kad žodis krachas arti tiesos“, – teigia L. Kasčiūnas.
„Aš nemanau, kad nebūtų Lietuvos pajėgumuose, padedant tai pačiai ES paramai, pastatyti dvi, tris, keturias stovyklas, civilizuotas, su oriomis sąlygomis, pavyzdžiui, po penkis tūkstančius žmonių“, – sako L. Biekša.
Bet tarptautiniai įsipareigojimai nenumato, kada šalys gali pasakyti: „stop, daugiau nebegalime“. Pagal konvencijas, Europos Sąjunga turi įsileisti visus, kurie prašo prieglobsčio.
„Jeigu žmogus prašo pas tave apsaugos, tu turi visus įsileisti ir nagrinėti. O jeigu žmogus gauna apsaugą, tą apsaugą jam turi suteikti. Bendras principas, kad kiek žmonių beatbėgtų, kurių gyvybei gresia pavojus, ES laiko save pakankamai humaniška ir civilizuota, ir teisės aktais nustato, kad visus reikia priimti ir įsileisti“, – tvirtina L. Biekša.
„Be komentarų. Sunku vertinti. Aš neįsivaizduoju, kodėl žmonėms iš viso tokios idėjos kyla, adekvatumo klausimas čia tų žmonių, situacijos suvokimo. O gal ideologinis nusiteikimas „no borders, no walls“, gal jie nori pakeisti mūsų visuomenę, gal jie nori sukurti multikultūrinę visuomenę, gal jie nori, kad Lietuva būtų multikultūrinė, kad lietuviai čia būtų tik viena iš nedidelių grupių etninių. Tai tada tegul taip ir pasako“, – teigia L. Kasčiūnas.
Jei „priimti visus“, teoriškai tai gali reikšti ir sunkiai įsivaizduojamus srautus
Požiūris „priimti visus“ teoriškai gali reikšti ir sunkiai įsivaizduojamus srautus. Pavyzdžiui, parlamentaras T. Raskevičius neseniai viešai paskelbė atsakymą homoseksualiam afrikiečiui, kad Lietuva priima gėjus ir lesbietes iš nesaugių jiems šalių.
Tad jei Afrikoje gyvena beveik milijardas 300 milijonų gyventojų, pagal įvairius mokslinius tyrimus homoseksualų visuomenėse gali būti apie penki procentai. O iš daugiau nei 50-ies šalių Afrikoje 32-ejose iš jų už homoseksualumą baudžiama. Kai kur ne tik ilgais kalėjimo metais, bet net ir mirties bausme. Tad teoriškai daugiau nei 60 milijonų afrikiečių gali būti netradicinės lytinės orientacijos. Vadinasi, turėtų rimtą pagrindą prašyti Lietuvoje prieglobsčio.
„Vien priklausymas LGBT bendruomenei jokiu būdu negarantuoja prieglobsčio suteikimo bet kurioje valstybėje, teikiant prieglobsčio prašymą, tokius teiginius reikia pagrįsti. Taip pat akivaizdu, kad kai kurie žmonės galbūt ir gali melagingai save šitai socialinei grupei priskirti, siekdami politinio prieglobsčio suteikimo. Negali viso pasaulio pas save per kelias dienas sutalpinti todėl, kad tokią provokaciją sugalvojo diktatorius šalia esantis. Žmonės ateis neaišku kokiais tikslais, neaišku kur apmokyti ir su kokiom mintim. Tai mes turėsime čia Afganistaną sau pašonėje“, – sako T. Raskevičius.
Migrantų srautas taip pat kainuoja. Pavyzdžiui, Pabradėje esančiame centre vieno nelegalo išlaikymas kainuoja 30 eurų dienai, o darant prielaidą, kad tiek vidutiniškai kainuoja išlaikyti ir kitur apgyvendintus sienos pažeidėjus, tai per mėnesį vien dabar tam tenka skirti apie keturis milijonus eurų, neskaičiuojant papildomų išlaidų pareigūnams, gydymui, stovyklavietėms. Bet gali būti, kad dėl nelegalų teks paišlaidauti dar daugiau.
Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako: „Ko gero, kad teks juos integruoti. Nes visų tų keturių tūkstančių, kurie yra ir kurių galbūt dar ateis, neaišku, kiek tūkstančių, visų taip greitai turbūt nesusodinsi į lėktuvą ir neišsiųsi. Gali būti, kad tie žmonės liks metams ir ilgiems, galbūt ir pasiliks ir čia Lietuvoje teks juos integruoti.“
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė žada jau kitą savaitę Briuselyje įtikinėti kolegas iš kitų valstybių, kad migracijos taisyklės būtų keičiamos.
„Dabartinis reglamentavimas ES yra neatitinkantis šiandienos realybės ir praktikoje, kai mes susiduriame su hibridine ataka, tai neveikia, todėl šitas klausimas bus keliamas ir ieškosime sprendimų, kad būtų atitinkami pokyčiai.“
Šiomis dienomis Lietuvoje lankosi ir Jungtinių Tautų pabėgėlių komisaro atstovas. Jis renka informaciją, ar Lietuva laikosi tarptautinių įsipareigojimų ir elgiasi humaniškai su į Europos sąjungą bandančiais patekti migrantais.
