Bendrovė „Ryanair“ iš pilotą apgavusio Minsko nesulaukia atsakymų, kodėl lėktuvą su neva sprogmeniu lyg niekur nieko priparkavo ne nuošaly, o tiesiai prie terminalo, iš jo nebuvo evakuoti keleiviai. Tuo metu Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovas jau prabilo, kad bausti Lukašenką bendrija galėtų uždrausdama per Baltijos šalis eksportuoti trąšų už pora milijardų eurų.
Štai kokį laišką, anot Lukašenkos režimo, Minsko oro uostas sekmadienį gavo iš tariamų teroristų:
„Mes, „Hamas“ kariai, reikalaujam, kad Izraelis nutrauktų ugnį Gazos ruože. Mes reikalaujam, kad ES atsisakytų paramos Izraeliui šiame kare. Žinoma, kad „Delfų ekonomikos forumo“ dalyviai grįžta namo gegužės 23 dieną reisu FR4978. Šiame lėktuve padėta bomba. Jei jūs neįvykdysite mūsų reikalavimų, bomba sprogs virš Vilniaus. Allahu Akbar“.
Laiško kopiją viešina užsienio žiniasklaida kartu su Michailo Chodorkovskio tiriamosios žurnalistikos centru „Dosjė“. Tiesa, Minsko įrodinėjimai tokie tragikomiški, kad ekspertai jau abejoja, ar režimas išvis dar bando kažką įtikinti, ar tik šaiposi iš pasaulio.
Politologas Nerijus Maliukevičius sako: „Absurdo teatras. Jeigu norėjo legendą sukurti Lukašenkos režimas, galėjo labiau pasistengti.“
Realybėje Minsko dispečeriai lainerio pilotui apie tariamą sprogmenį pranešė 27-iomis minutėmis anksčiau nei gavo patį laišką su grąsinimu. Tai jau patvirtina ir pati šveicarų bendrovė – elektroninio pašto paslaugų teikėja. Be to, sekmadienį tarp „Hamas“ ir Izraelio jau buvo įsigaliojusios paliaubos, o ir patys teroristai jau pirmadienį pareiškė nesiuntę jokių laiškų. O kur dar rusiška tariamo siuntėjo pavardė ir pats ne itin originalus laiško pavadinimas.
„Bando svarbiausia įtikinti vidaus auditoriją. Vakaruose jau tik prajuokint gali. Bet problema, kad ir vidaus auditorijai jau, manau, kyla pagrįstų klausimų, nes nėra visiškai izoliuoti baltarusiai ir mato ir aplinkinę informaciją“, – sako N. Maliukevičius.
Vakar Lukašenka pažėrė daugybę absurdiškų paaiškinimų apie priverstinį iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo nutupdymą. Visgi ar Minskas būtų taip mielaširdingai gelbėjęs Vilnių ir į savo oro uostą pasikvietęs neva užminuotą lainerį, jei jame nebūtų baltarusių žurnalisto Ramano Pratasevičiaus, diktatorius nepasakoja. Kaip ir neatsako į kitus logiškus klausimus.
„Jei yra sprogmuo, lėktuvas vyksta į tolimąjį kampą, o ne prie terminalo, kuriame yra žmonės. Jeigu yra sprogmuo ir sakoma, kad jis tuoj sprogs virš Vilniaus, tai ar galima keleivius laikyti laineryje, kol po kelis išlips? Pats „Ryanair“ sako – kodėl nebuvo bagažas patikrintas per specialią įrangą, o tik su šunimis?“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Pasak susisiekimo ministro, oro bendrovė kreipėsi Minską, bet bergždžiai:
„Kur tie atsakymai iš Baltarusijos institucijų? Jų nėra. Jos tik padėkojo „Ryanair‘ui“, kad vykdė tariamas tarptautines rekomendacijas.“
O Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis jau prabilo, kokias sankcijas bendrija galėtų taikyti Lukašenkos režimui. Baltarusia vien kalio trąšų kasmet eksportuoja už pora milijardų eurų, o keliauja jos per Baltijos šalis. Taigi Europos Sąjunga esą galėtų uždrausti šį lengvai sukontroliuojamą eksportą. Taip pat – ir gamtinės dujos esą Europą galėtų pasiekti ne per Baltarusią, o kitu dujotiekiu, taip režimas netektų didelių tranzito mokesčių. Tiesa, kol kas tai – tik Borrellio pasvarstymai. Gitanas Nausėda tikina, kad reikėtų ne tokių, o konkrečiai režimui nutaikytų sankcijų.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sako: „Šiuo atveju nuostolių patirtų kas tik nori, bet ne Baltarusijos režimas. Tada kyla klausimas, ar šios priemonės pasiekia rezultatą, kurio mes siekiame? Verta pagalvoti. Tad diskusijos tik prasideda, jos turi būti subtilios, gerai apmąstytos.“
„Jeigu mes įtrauktume svarbiausius sektorius – ar naftos, ar chemijos pramonė, ar mašinų gamyba – turbūt Lukašenkai pusės metų ir užtektų, nes neturėtų iš ko algų mokėt Omonui“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tuo metu vidaus reikalų ministerija prisiminė ilgai ignoruotas problemas pasienyje. Lietuvą su Baltarusija sieja net 680-ies kilometrų ruožas ir kiek daugiau nei trečdalį jo stebi kameros. Tokiais tempais diegiant stebėjimo sistemas, visas ruožas esą būtų apsaugotas tik po 11-os metų.
Agnė Bilotaitė žada, kad kameros dabar jau atsiras per metus-dvejus. Tai kainuotų 38 milijonus eurų. O skubos esą reikia ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį per Baltarusiją į Lietuvą pateko beveik 180 nelegalių migrantų iš Irako, Sirijos, Turkijos, Jemeno – pusantro karto daugiau nei anksčiau.
Pasieniečių vadovas Rustamas Liubajevas teigia: „Situacija tikrai keičiasi ne dienom, o valandom. Pastaruoju metu tos grupės net nesislepia, atvirkščiai, bando kiek įmanoma greičiau prieiti prie VSAT pareigūnų prašydami prieglobsčio.“
Ministerija įrodymų neturi, tačiau mano, kad juos į pasienį atveža pats režimas, ir dar maskuoja įkalčius.
„Mūsų žiniomis, už tam tikrą mokestį, tas mokestis nemažas, tie žmonės atgabenami prie Lietuvos sienos ir tiesiog tie žmonės organizuotai patenka į Lietuvos Respubliką“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Taip režimas siekia apsunkinti Lietuvos pasieniečių darbą ir bauginti. Migrantai į šalį patenka be dokumentų, tad sunku patikrinti jų praeitį ar nėra susiję su teroristais.
„Piratinis režimas ore gali lygiai taip pat elgtis ir ant žemės vykdydamas tokias hibridines akcijas“, – sako N. Maliukevičius.
Premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad reikia nutraukti ir Europos Sąjungos finansuojamus pasienio projektus su Baltarusija, nepaisant to, kad Lietuva dėl to netektų 6 mln. eurų.
