Klaipėdos kapinėse sujudimas. Geras oras ir artėjančios Vėlinės čia suginė masę žmonių. Vieni tvarko kapus, kiti jau dega žvakutes. Ir ne po vieną. Kapinių administracijos darbuotojos skaičiuoja, jog pernai Vėlinių laikotarpiu komunalininkai išvežė 400 tonų atliekų. Tai vidutinė dviejų įprastų mėnesių norma kapinėse. Didžioji dalis atliekų Vėliniu laikotarpiu – žvakių indeliai.
„Mes Lėbartų kapinėse turim apie 40 000 kapų. Jeigu ir po vieną žvakutę, tai paskaičiuokite, kiek susideda konteinerių. Tiesiog prašom kiekvieno pamąstyti, kiek tai yra reikalinga ir kiek tai yra svarbu“, – sako Kapinių priežiūros sk. vedėja Zina Stankienė.
Artimųjų kapus lankantys klaipėdiečiai sako, kad stengiasi nešti po vieną žvakę ant kapo, tačiau ne visada išeina. Esą tradicijos tokios, o ir kape būna ne po vieną mirusįjį. Kiekvienas apsilankantis uždega po žvakę už kiekvieną artimąjį. Taip šimtai tonų atliekų po švenčių ir susikaupia:
„Kažkaip už kiekvieną dušelę norisi uždegti žvakę. Kiek žmonių palaidota, tai kiekvienam ir norisi uždegti. Tokios mūsų širdys.“
„Kas ateina, po vieną žvakutę. Na, jei šeima, tai užtenka vienos, jei vienas ateina, tai irgi vieną.“
„Ir teisingai sako, mes irgi taip pat – po vieną žvakutę. Nuo šeimos.“
„Kuo mažiau ir užtenka, va mes dviese po vieną žvakelę ir padegsime.“
Atliekų kiekius gal sumažintų rūšiavimas, tačiau žmonės to nedaro, mat yra įsitikinę, kad nesudegusios žvakės indelius užteršia ir šie, esą, perdirbimui netinkami. Todėl viskas ir keliauja į mišrių atliekų konteinerius. Žvakių gamintojai sako – tai mitas. Dabar žvakės yra gaminamos iš parafino, o ši medžiaga indelio perdirbimo metų nuo karščio tiesiog išsilydo.
„Kiekvienoje žvakutėje ar plastikiniame indelyje, jeigu jis išdega, kažkiek lieka degios medžiagos. Ir konkrečiai tai įmonei, kuriai mes siunčiame savo gamybos metu susidariusias atliekas perdirbimui, įmonės vadovas ne kartą yra pasakęs, kad iš jūsų plastiko, jis perdirbtas turi daugiau blizgesio ir net pridėtinių savybių. Visiškas mitas, kad tai perdirbimui trukdo“, – pasakoja žvakių gamyklos dir. Gintautas Igaris.
Tai, kad kapinėse stovi tik bendrųjų atliekų konteineriai, anot žvakių gamintojų, šį mitą tik dar labiau sustiprina. Išeitį siūlo etnologai – naudoti protėvių išmintį ir deginti vaškines žvakes. Jos sudega be pėdsakų.
„Tai taip, tai buvo vaškas. Galime kalbėti ir apie dar senesnius laikus, kai buvo naudojami taukai ar gyvulių riebalais ir viskas, kas degdavo, ir buvo galima smilkyti ar naudoti kaip šviesos šaltinį“, – teigia etnologė Vaida Vičinskienė.
Mada deginti kapinėse žvakes per Vėlines nėra sena. Ji į Lietuvą atkeliavo prieš gerą šimtmetį. Iki tol protėviai degindavo Vėlinių lauželius.
