Ekonomistai aiškina, kad maisto pramonės įmonių veiklos nutraukimas didelio poveikio Rusijos ekonomikai nepadarys. Visgi lietuvaičiai sako, kad protestuos ir nepirks šių prekių ženklų produktų Lietuvoje.
Tuščios higieninių prekių moterims lentynos Rusijoje. Tad rusaitės higieninius paketus pradėjo gamintis pačios. Moteris demonstruoja kaip jas pasigaminti iš popierinio rankšluosčio, vatos diskelių ir lipnios juostelės. O kai kurie dėl graibstomų higieninių prekių pradeda juokauti ne gi šitaip:
„Dėl įklotų tiekimo problemų mes nusprendėme uždrausti mėnesines Rusijos federacijos teritorijoje. Viskas. Tai buvo paskutinis lašas.“
Ir visgi dėl kai kurių produktų Rusijoje, kaip močiutėms, peštis neteks. Rusijos rinkoje tokie gigantai kaip „Pepsi“, „Carlsberg“, „Danone“, „Nestle“ nutraukia naujas investicijas, tačiau ir toliau prekiauja savo produktais. Ekonomistai aiškina, kad jeigu jos ir nutrauktų savo veiklą Rusijoje, tai didelio neigiamo poveikio Rusijos ekonomikai nepadarytų, nes Rusija pakankamai daug maisto užsiaugina pati.
„Kalbant apie maisto pramonės įmonės, tai manyčiau, kad Rusija didesnei daliai ras pakaitalus vietos rinkoje. Galbūt ir tai dar viena priežastis kodėl dalis įmonių dvejoja, nes jeigu tarkim būtų nacionalizuojamos įmonės, perimami net gi prekės ženklai, galbūt viena raidė pakeičiama“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Visgi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo laikytis vertybinės politikos.
„Vartotojai vadovaujasi vertybiniais įpročiais, ar ne? Tai ko gero, mes vis daugiau žmonių matome, kurie atsisako pirkti šią produkciją, juoba, kad alaus pasiūla Lietuvoje yra pati įvairiausia“, – sako A. Armonaitė.
O ar lietuviai pasiryžę atsisakyti šių įmonių produkcijos?
„Aš tikrai nepraignoruočiau, nes manau, kad problema konceptuali ir ją reikia konceptiškai spręsti ir ekonominės sankcijos vienos iš tų dalykų dalių.“
„Jeigu tik kažkokiu būdu padėtų visam tam kare su Ukraina, tai manau, kad nepirkčiau.“
„Greičiausiai taip. – Kodėl? – Aš už Ukrainą. Palaikau viskuom, kuo galiu.“
„Ką pirkau, tą ir perku.“
„Stengiuosi daugiau lietuviškų pirkti, žiūriu, o kas nesitraukia to neperku. Laikausi tvirtai.“
„Turim palaikyti, jeigu ką.“
Anot Ž. Maurico, prasmingiau būtų atsisakyti kitko.
„Kažkoks spaudimas būtų toms įmonėms trauktis iš Rusijos rinkos, bet kaip minėjau didesnis spaudimas būtų, jeigu jūs nenuvažiuotumėt nusipirkti to jogurto, bet eitumėt pėstute, nes naftos Lietuva perka, naftos produktų praktiškai 100 procentų“, – kalba Ž. Mauricas.
Iš Rusijos rinkos nesitraukia ir „Colgate – Palmolive“ įmonė. Bausti Rusijos nesiruošia ir sporto prekėmis prekiaujantis prancūzų Decathlon‘as. Vieniems vilniečiams gaila, kad nežinojo to anksčiau ir jau apsipirko, kiti skatina masiškai boikotuoti Rusijos rinkoje likusias įmones:
„Va šitos informacijos kažkaip nežinojau. Tai va dėl to kažkaip būčiau kažkaip kitaip pagalvojęs, bet dabar nu ką, dukrai norėjau dviratuko, tai teks jau pirkti.“
„Nepalaikyti karo.“
„Yra galbūt vietų, kur tiesiog nėra kuo pakeisti, tai čia kiti dalykai, ypač tie, kur palaiko, juos reik mest, raut iš širdies.“
„Tai turi būti labai masiška, aš nematau, kad Vilniuje būtų kažkas masinio.“
„Visi turim susivienyti vardan gero tikslo, kad nebūtų tų agresijų pasaulyje ir gyventume taikiai.“
Rusijoje veikia mažiausiai 50 „Decathlon“ parduotuvių, kurių pajamos siekia 300 milijonų dolerių.
