Pasak šalies vadovo, iki tada mūsų šalį pasieks 4 milijonai vakcinos dozių. Sveikatos apsaugos ministerija, išgirdusi tokius ambicingus planus, atšauna – kalbėti apie visuotinį imunitetą iki vasaros pernelyg drąsu. Ministras Arūnas Dulkys užsimena, kad karantinas ir toliau tęsis dar mėnesį.
Ar ambicingi Lietuvos skiepų planai gali virsti realybe? Prezidentui Gitanui Nausėdai Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pažadėjo, kad jau iki vasaros vidurio Lietuva galės paskiepyti apie 2 milijonus žmonių ir taip įgyti visuotinį imunitetą.
Pasak prezidento, Lietuvą per pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį pasieks didžiuliai vakcinos kiekiai – 4 milijonai dozių. Tiesa, iki šiol Lietuva dviem vakcinos dozėmis yra paskiepijusi tik kiek daugiau kaip 8 tūkstančius gyventojų. O bendras paskiepytų žmonių skaičius tesiekia vos du procentus.
„Artimiausioje ateityje svarbiausias iššūkis bus nebe vakcinos trūkumas, o sugebėjimas masiškai vakcinuoti mūsų žmones tam, kad optimaliai išnaudotume laiką ir galėtume visiškai pasiekti kolektyvinį imunitetą iki Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės“, – sako G. Nausėda.
Tiesa, anot jo, 4 milijonai vakcinos dozių gali virsti didžiuliu iššūkiu Lietuvai, mat jau antrąjį šių metų ketvirtį per dieną reikės vakcinuoti keliasdešimt tūkstančių gyventojų. O kaip tai įgyvendinti, Lietuvai reikia galvoti jau dabar.
„Mūsų skaičiavimais, jau vasario mėnesį reikėtų pasiekti, kad per dieną būtų vakcinuojama 10 tūkstančių mūsų žmonių vidutiniškai. Antrąjį metų ketvirtį reikėtų padidinti šitą apimtį iki 34-35 tūkstančių per dieną vidutiniškai“, – priduria šalies Prezidentas.
Kol kas maksimaliais tempais Lietuva per dieną gali paskiepyti apie 7 tūkstančius žmonių. Tiesa, pasak sveikatos apsaugos ministerijos kanclerės, šiuo metu Lietuvai labiausiai reikia vakcinų, kurių tiekimas yra ir chaotiškas, ir nereguliarus. O neturint pakankamai vakcinos užmojai iki vasaros paskiepyti 2 milijonus gyventojų skamba pernelyg drąsiai.
„Yra nuolat kintanti informacija, atšaukinėjamos siuntos, keičiamos datos, kiekiai ir realiai laukiame iki paskutinių minučių, norime organizuoti jų išvežimą, o iki paskutinės minutės nežinai, kada jos atvyks ir kiek atvyks. Apie 70 procentų imunitetą kalbėti yra labai drąsu. Tikėkimės, kad pozityvi žinutė įgaus realų kūną“, – teigia kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Pasak prezidento, per vasario mėnesį visuose regionuose turėtų atsirasti vakcinacijos centrai, o didieji šalies miestai jų privalės turėti bent po keletą. Lietuvos savivaldybių asociacija tikina, kad jau dabar Lietuvoje yra kone 69 vakcinacijos vietos – tai poliklinikos ir šeimos medicinos centrai, kurie pasiruošę skiepyti žmones.
„Tas vakcinavimo centras kiekvienoje savivaldybėje bus pirminės sveikatos priežiūros centras arba kitaip tariant poliklinikos, kurios ir bus atsakingos už skiepijimąsi“, – tikina Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Masiniam skiepijimuisi gyventojai galės registruotis patys per e. sveikatą. Poliklinikos jau dabar baiminasi – esą nuolatos lūžinėjanti e. sveikata gali sukelti nemažai problemų, galbūt ne visi užsiregistruos skiepui iš pirmo karto.
Pasak Panevėžio miesto poliklinikos direktoriaus, per savaitę gydymo įstaiga galėtų paskiepyti apie 1000 žmonių. Tiesa, jei skaičiai dar didėtų tuomet tektų galvoti apie alternatyvią vietą.
„Mes esame pasiskaičiavę, jei iki 1000 vakcinų per savaitę, mes turėtume susitvarkyti poliklinikoje. Jeigu vakcinų kiekis bus žymiai didesnis, tada jau yra numatyta kitoje vietoje“, – sako Panevėžio miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas.
Europos Sąjunga iki šiol patvirtino tik dvi vakcinas nuo koronaviruso – tai ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ bei ,,Moderna“. Iš pastarosios kompanijos Lietuva kol kas sulaukė tik 2400 vakcinos dozių.
O štai nors ,,Pfizer“ vakcinos kiekiai yra didesni, tačiau pristatymo terminai chaotiški. Tikėtina, kad mėnesio gale Europos Vaistų agentūra patvirtins ,,AstraZeneca“ vakciną nuo koronaviruso. Maža to, eilėje stovi ir vakciną nuo koronaviruso gaminanti ,,Johnson and Johnson“ kompanija. Pasak prezidento, balandį ji galėtų pasiekti ir Lietuvą.
„Gali būti, kad ,,Johnson and Johnson“ vakcinos reikės tiktai vienos dozės ir nereikės pakartotino skiepijimo. Šiuo metu vykdomi baigiamieji tyrimai ir manau, kad atsakymus į klausimus gausime netolimoje ateityje“, – priduria jis.
Sveikatos ekspertai primena, kad imunitetas pasiskiepijus nuo koronaviruso susiformuoja tik praėjus savaitei po antro skiepo. Taip pat žmonės turėtų atkreipti dėmesį, jei skiepo dieną, jaučiasi prastai – karščiuoja, tuomet skiepą būtina nukelti vėlesniam laikui.
„Jeigu yra lengva, tuomet galima skiepytis, jeigu asmuo karščiuoja ir jaučiasi sergantis, tuomet skiepytis nereikėtų tą dieną, reiktų tuomet skiepą atidėti. Iš viso paskiepyta“, – aiškina imunologė Ieva Bajoriūnienė.
Planus iki vasaros paskiepyti 70 procentų šalies gyventojų puoselėja ir kitos Europos Sąjungos valstybės, tad Lietuva nėra vienintelė, kuri tikisi gauti milijoninius vakcinų dozių kiekius.
Iš viso Lietuvoje bent vieną kartą jau paskiepyta daugiau kaip 57 tūkstančiai žmonių. O tai yra tik šiek tiek daugiau kaip 2 procentai šalies gyventojų. O štai, pavyzdžiui, su vakcinacija pirmaujantis Izraelis skelbia apie pasiektą rekordą – per dieną paskiepijo 224 tūkstančius gyventojų.
