Sodyba įsikūrusi tarp Panevėžio ir Šiaulių, netoli Burbiškio dvaro. Jos įkūrėja ir viena iš bendrasavininkių Elžbieta Karaliūtė pasakoja, kad tokios sodybos idėja nusižiūrėjo svečiuodamasi užsienyje.
Nori žmonėms dovanoti geras emocijas
„Nuvažiavus į Ukrainą prieš porą metų ir pamačius saulėgrąžų lauką, kur buvo daug hektarų ir ploto saulėgrąžų, tiesiog užsinorėjau to ir Lietuvoje. Labai norėjosi to geltonumo, to grožio ir tos didybės, tos saulės namuose“, – teigė saulėgrąžas pamilusi E. Karaliūtė.
Pasak E. Karaliūtės, čia žmonės dažniausiai atvyksta pasidaryti gražių fotografijų, bet būna ir tokių šeimų, kurios čia praleidžia ištisas valandas.
„Šis laukas išties yra pramogai dėl grožio žmonėms, kad jie nebijotų atėję jo išminti, kažkur ne ten koją pastatyti. Grynai jiems ir yra padarytas laukas fotosesijoms, nes čia gali rasti ir kėdę, ir kopėčias, kurias gali pasinešti, kur tau patogu. Atsigulti lovoje, pamedituoti tarp saulėgražų. Būna ir tokių, kurie čia atvažiuoja ir sėdi ant suoliukų dvi, tris valandas, išsitraukia savo sumuštinius atsivežtus, geria kavą kaip kokiame šeimos piknike“, – džiaugėsi E. Karaliūtė.
Įrengė pastogę piligrimams
Kuriamos etnografinės sodybos šeimininkai sename iš vietinio molio drėbtame buvusiame tvarte priima ir piligrimus. Per šią vietovę eina piligriminis Šv. Jokūbo kelias „Camino Lituano“.
„Mūsų „Molinė saulėgrąža“ yra 175-ame kilometre. Šis kelias prasideda Žagarėje, o baigiasi už Alytaus ir tiesiog kilo tokia mintis, nes tie pirmieji piligrimai atėjo čia per Jonines ir jiems buvo labai nepatogu, nes lauke labai lijo, buvo audra. Tai jie su visomis palapinėmis įlėkė į mūsų tvartą, kuriame tuomet buvo visas palikimas arkliukų, karvyčių, šieno ir malkų. Rugpjūčio mėnesį tėtis man sako, kad reikia piligrimams padaryti kažką rimtesnio po stogu, kad tie žmonės nesušaltų ir nesušlaptų“, – pasakojo sodybos šeimininkė.
Idėjų nestokojanti šeima čia taip pat rengia edukacijas, moko kitus saulėgrąžų auginimo subtilybių. Čia auga net dvylikos rūšių saulėgrąžos.
„Auginant saulėgrąžas svarbu, kad žemė nestovėtų vandenyje ir nemirktų, nes saulėgrąža nemėgsta labai daug vandens. Žemę paruošiame ir saulėgrąžas sėjame nuo balandžio iki gegužės.
Saulėgrąža nėra reiklus augalas, ji gali augti ir be vandens, ir su vandeniu. Kiek lietus palaisto, tiek jai užtenka ir trašų papildomai pilti tikrai nereikia, nes tada ji tik išeis į ūgį ir į lapus“, – saulėgrąžų sodinimo subtilybėmis su laidos žiūrovais dalinosi moteris.
Daugiau apie dekoratyvvinių saulėgrąžų veisles žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite sekmadieniais 11 val. per TV3
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE:
