Prie Nacionalinio kraujo centro skiepų palapinės Marijampolėje šiandien driekiasi štai norinčiųjų vakcinuotis nuo COVID-19 eilė. Norinčiųjų netrūksta ir Panevėžyje. Dalis atėjusių žmonių atvirauja. Atėjo ne tiek dėl to, kad bijo sirgti ar mirti, bet dėl to, kad be galimybių paso bus sunku gauti kontaktines paslaugas, išmokas.
„Išsigąsdinau dėl to, kad už nedarbingumo pažymėjimą reikės mokėti.“
„Jeigu nesiskiepysi bus silpnas imunitetas, reikia skiepytis. Tie ribojimai kitu kampu, kitos pusės, tokie priespaudiniai, baltarusiški kaip sako, ne su bananu, bet jau įstatymiškai.“
„Išsako, kad bijo ribojimų, kad negalės dirbti, kad negalės patekti į parduotuves, išsako tokius nuogąstavimus“, – pasakoja vakcinavimo centro koordinatorė Giedrė Daukienė.
Kiti gailisi, kad nepasiskiepijo anksčiau.
„Buvau durna, va, ne tiek, kad nenorėjau, bet dukra persirgo.“
Norinčių skiepytis netrūksta ir sostinėje. Vilniaus miesto savivaldybė šiandien tikisi paskiepyti daugiau gyventojų nei vakar, daugiau nei 3300 žmonių.
Ne tik gyventojai ruošiasi ribojimams, bet ir verslas. Klaipėdos viešasis transportas štai jau suka galvą, kaip per dieną reikės patikrinti 50-ies tūkstančių keleivių Galimybių pasus.
„Kiekvieną dieną viešojo transporto sistema pasinaudoja apie 50 tūkstančių keleivių, o vairuotojų aptarnauja apie 150-imt, sutikrinti visų keleivių vargiai ar įmanoma. Vairuotojai būtų pirminė grandis, kuri galėtų ar turėtų tai daryti, nes kitų darbuotojų įdarbinti tokios apimtis kontrolei šiai dienai nebuvo planuota“, – sako „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovas Julius Paulikas.
Klaipėda, kaip ir visi kiti miestai, turi mėnesį laiko pasiruošti naujovėms, tačiau neabejoja, kad patikros turės įtakos autobusų tvarkaraščiams, nes keleivių įlaipinimas išlaipinimas užtruktų 2–3 kartus ilgiau.
„Kaip tai suprasti, kas patikrins, kas sužinos. Kaip įlipant, ką aš kažką nuskenuoti turiu? Reikia žmonėms būti sąmoningiems ir visiems pasiskiepyti, aš taip sakyčiau, nebūtų jokių problemų.“
„Nereikia, važiuosim su savo mašinomis.“
Dalis kirpėjų jau dabar rekomenduoja klientams prieš registruojantis pasirūpinti galimybių pasu ir prognozuoja, kad dalis grožio paslaugų, kaip ir karantino metu, persikels į šešėlį: klientai ir kirpėjai darbuosis namuose.
„Ta dalis, kuri dirbo garažėliuose, turbūt ir dirbs. Kai kurie tiesiog yra apimti azarto ir nori priešintis, tas kas yra uždrausta, šėlti prieš įstatymą“, – teigia kirpėja Solveiga Dagė.
Galvos skausmo netrūksta ir prekybos tinklams.
Vieno sostinėje esančio prekybos centro bendras plotas viršija pusantro tūkstančio kvadratinių metrų. Jei Vyriausybė neatsitrauks nuo savo planų kiekvienas prieš čia užeidamas turės galimybių pasą.
Visa apimtimi ribojimai nepasiskiepijusiems, nepersirgusiems ir COVID-19 testų neatlikusiems gyventojams turėtų pradėti veikti nuo rugsėjo 13-osios.
„Viskas labai gerai. Aišku. Turi būti tvarka, kuo mes blogesni už tuos, kurie nepasiskiepijo.“
„Privestinai su jėga negerai, mes demokratinėje šalyje gyvenam, ir kiekvienas žmogus turi spręsti ką daryti.“
„Jeigu taip padarys, eisim ieškosim mažesnių parduotuvių, tiesiog bus papildomų kėblumų. Dėl to ir daroma, kad tie žmonės pasiskiepytų.“
Kol kas prekybos centrai laukia galutinių Vyriausybės sprendimų, neskuba kurti Galimybių paso tikrinimo sistemų. Mat dar yra tikimybė, kad valdžia ploto reikalavimą parduotuvėms sušvelnins iki 2,5 tūkst. kvadratinių metrų, kas reikštų, kad be Galimybių paso galėtų būti aptarnaujama daugiau pirkėjų. Tačiau jei Vyriausybė savo sprendimo nepakeis, apie pusė milijono pirkėjų kasdien turės pradėti naudotis galimybių pasu.
„Turim nuogąstavimu, kad šis ribojimas gali sukelti žmonių pasipiktinimą, priešiškumą, kurį teks atlaikyti mūsų darbuotojams. Pandemijos metu parduotuvių darbuotojai kone kasdien patenka į konfliktines situacijas, kai tenka paprašyti dėvėti apsauginę veido kaukę, laikytis saugių atstumų ir kitų reikalavimų“, – kalba „Maxima“ atstovas Tomas Bašarovas.
Pastabų turi ir kiti verslai. Kavinių, barų, restoranų atstovai nesupranta, kodėl lauko terasose bus galima aptarnauti žmones tik su Galimybių pasais.
„Net lauko kavinėse reikės tikrinti galimybių pasus, tai čia yra visiškas absurdas. Visi mokslininkai, medikai sako, kad skatinkime žmones sėdėti lauke“, – piktinasi viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis.
I. Šimonytė primena, kad 19 iš 20 žmonių, kurie šiuo metu guli COVID-19 palatose, yra visiškai nepasiskiepiję, ir priduria: Vyriausybė griežčiausius apribojimus neturintiems galimybių paso įveda nuo rugsėjo vidurio, vien dėl to, kad žmonės dar turėtų laiko iki jų pasiskiepyti.
„Tam yra numatytas pakankamai ilgas laikotarpis tiems griežtesniems ribojimams įsigalioti, jie įsigaliotų po 5 savaičių nuo tada, kada Vyriausybė pradėtų griežtinti sąlygas ir tos penkios savaitės yra mandagus paraginimas eiti skiepytis dviem vakcinos dozėmis ir tų penkių savaičių tikrai pakanka imunitetas būtų suformuotas“, – teigia ji.
„Jau Prancūzija taiko tokius ribojimus, gyventojai neturintys galimybių paso negali lankytis restoranuose, klubuose, prekybos centruose ir tik paskelbus tokią priemonę Prancūzijoje labai išaugo norinčių pasiskiepyti gyventojų skaičius, ypač tarp jaunesnių 20–30 gyventojų grupėje, šitų pasiūlymų ir pagrindinė esmė paskatinti, kurie bijo, abejojo, tingėjo pasiskiepyti. Šiuo atveju čia nuostolių jokių visiškai nebus, sunku būtų tikėtis, kad pradėtų lėtėti ekonomikos augimas ar būtų ekonomikos nuosmukis kaip praėjusiais metais“, – aiškina „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jei Vyriausybė nepakeis savo pozicijų, neturintys galimybių paso nuo rugsėjo 13-osios negalėtų gauti jokių kontaktinių paslaugų: užsivertų didieji prekybos centrai, viešojo maitinimo įstaigos, nebūtinosios sveikatos paslaugos, pramogų vietos, renginiai, sporto klubai, viešasis transportas, taksi paslaugos, muziejai, parodos, bibliotekų skaityklos, smulkus remontas.
