Kol miestiečiai piktinasi nenuvalytais keliais Kėdainių rajono, Krakių, gyventojais pasikinkė savo techniką – Žabas ir Bijūnas mielai imasi darbo. Tiesa, sinoptikai žada, kad pasnigs jau tik negausiai, bet gerokai spustels šalčiai. Penktadienio ir šeštadienio naktį termometrų stulpeliai nukris iki 20 laipsnių, ypač šals sekmadienį.
„Kol kas panašu, kad šalčiausia naktis turėtų būti sekmadienio. Ten žada atšalti iki 15-20, pragiedrėjus iki 24“, – sako sinoptikas Tadas Kantautas.
Tokie skaičiai kelia nerimą ugniagesiams gelbėtojams ir medikams. Šiemet gaisruose dėl per šalčius perkaitintų krosnių žuvo jau 18 žmonių, kai pernai jų buvo perpus mažiau, 9. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikai sako, kad beveik kasdien tenka atlikti bent po vieną operaciją ir amputuoti nušalusias žmonių pėdas, plaštakas ar pirštus. Pasak gydytojų, daugėja ir žmonių apsinuodijusių smalkėmis.
„Esam pastebėję per keletą savaičių, kad padaugėjo būtent šeimyninių apsinuodijimų, suaugę žmonės, kartu vaikai. Aišku, jautrūs yra ir naminiai gyvūnai“, – pasakoja Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner.
Todėl medikai ragina žmones įsigyti dūmų detektorius. Tačiau artėjantys šalčiai rūpesčių gali sukelti ne tik mūsų sveikatai, bet ir automobiliams. Autoservisų atstovai pasakoja, kad į Lietuvą atplūdus pirmajai šalčio bangai, autoservisus užplūdo mašinų neužvedantys vairuotojai. Jie puolė keisti ir pirkti akumuliatorius. Tačiau jų užteko ne visiems.
„Kai kurių akumuliatorių pozicijoje, ypatingai tokių specifinių akumuliatorių, kur ankstesniais metais galbūt mažiau reikėdavo, tai buvo deficitas, taip“, – teigia „Melga“ padalinio vadovas Andžej Ostrovski.
Na, o tokia žiema gali pasidžiaugti hidrologai. Jei pernai turėjome hidrologinę sausrą, šiemet specialistai ramina, kad sniego tirpsmo vanduo papildys visus paviršinius vandens telkinius. Tokie procesai svarbūs upių, ežerų, pelkių apsivalymui ir atsinaujinimui. Tačiau ir potvynių neišvengsime.
„Pavasarinis potvynis bus didesnis ar mažesnis, bet jisai bus“, – kalbėjo hidrologas Juozas Šimkus.
Spaudžiant šalčiui ir iš dangaus drėbtelėjus gerokai sniego iš peties dirba ir stogų valytojai. Sniegą nuo stogų valantis Juozapas pasakoja, kad dirba nuo šviesos ir tamsos ir sulaukia tiek užsakymų, kad vos spėja suktis.
„Darbo daug. Visi panikoj. Tiek prekybos centrai, tiek ofisai, tiek privatūs namai“, – sako lokacijos.lt atstovas Juozapas Žygas.
Panikuojančius dėl apsnigtų stogų ramina Vilniaus Gedimino Technikos universiteto docentas Arnoldas Šneideris. Pasak jo, nuo šlaitinių stogų sniegas nuslysta pats, o plokštiniai stogai projektuojami taip, kad atlaikytų 160 kilogramų kvadratiniame metre. Šiuo metu kubas sniego sveria 40 kilogramų. Tiesa, didesnės bėdos sniegas gali sukelti nebent senesnių konstrukcijų ir didesnių plotų pastatams bei gyventojams, kurių stogai blogai apšiltinti ir tirpdo sniegą, kuris vėliau pavirsta ledu.
„Susidarinėja vandens kiekis, kuris ne visada nuvedamas nuo to stogo ir gaunas taip, kad ne tiek sniegas, kiek tas ledas ir vanduo sudaro tą didžiąją masę“, – pasakoja docentas Arnoldas Šneideris.
Šiuo metu sniego danga storiausia pietiniuose ir pietrytiniuose Lietuvos rajone. Ji siekia iki 32 centimetrų. Kadangi likusią savaitę snigs negausiai, sinoptikai žada, kad sniego danga storėti neturėtų.
