Iš drumzlino Nerviono upės vandens į Bilbao miesto gyventojus beviltiškai žvelgia ši skęstančios mergaitės skulptūra.
Kiekvieną dieną uostamiestyje, prasidėjus potvyniui, jos veidas palengva imta nirti po vandeniu, kol galiausiai jį visą apsemia. Vandeniui atslūgus, mergaitė atrodo tarsi vėl desperatiškai gaudytų orą.
Pasak naktį niekam neskelbus šią skulptūrą įrengusio meksikiečių menininko Robeno Orozco, taip jis žmones skatina atkreipti dėmesį į klimato kaitą, skatinantį besaikį vartojimą ir blogus jo įpročius. Esą, pasaulyje tirpstant ledynams ir kylant vandens lygiui, šios skulptūros likimas gali ištikti bet kurį iš mūsų. tarp vietos gyventojų šis vaizdas sukėlė nemažai klausimų, nerimo ir net streso. Ne vienas į skulptūrą žvelgiantis praeivis sako išties pasijutęs neramiai.
„Pradžioje ji man kėlė stresą, tačiau dabar nuo jos jaučiu tik sklindantį liūdesį. Labai daug liūdesio. Atrodo, ji visiškai rami, tarsi pati norėtų nuskęsti“, – sako vietos gyventoja Triana Gil.
O dar viena mergaitė arba, tiksliau, didžiulė lėlė, kuri taip pat stengiasi atkreipti dėmesį į europiečių problemas. Mažąja Amal praminta tikroviška marionetė vaizduoja devynerių metų Sirijos pabėgėlę, kuri pasimetė nuo mamos. Prie Ženevoje esančios Jungtinių Tautų būstinės ji bando atkreipti dėmesį į jaunuosius prieglobsčio prašytojus ir jų sunkumus. Didžiulę lėlę valdo net keturi žmonės. Vieni judina rankas, kojas ir kitas kūno dalis, dar vienas asmuo atsakingas vien už veido išraiškas. Žiūrovams tai tikrai palieka nemažą įspūdį.
„Jaučiuosi ir laiminga, ir liūdna. Laiminga, nes man ir mano klasės draugams viskas gerai, tačiau liūdna, nes yra labai daug vaikų, kuriems taip sunku“, – teigia 9 metų žiūrovė Alicia Minardi.
Didžiulė lėlė Amal, kurios vardas arabiškai reiškia viltis, kaip tikra pabėgėlė keliauja per visą Europą. Savo 8000 km kelionę jis pradėjo prie sienos su Sirija esančio Gaziantipo miesto Turkijoje, sustojo Ženevoje, o vėliau savo kelionę tęs iki pat Jungtinėje Karalystėje esančio Mančesterio.
