Dajanai koronavirusas smogė netikėtai ir skaudžiai. Pirmieji simptomai pasireiškė stipriu kosuliu, greitai kūno temperatūra šoktelėjo iki beveik 40 laipsnių ir tris paras jos sumažinti nepadėjo jokie vaistai.
„Kosulys begalinis, pradėjau dusti momentais. Užsikosėdavau, buvo labai sunku kvėpuoti, silpnumas didelis, nieko negalėjau daryti, tik gulėti kovoje. Pasikelti sunku buvo, plyšo galva“, – sako pedagogė Dajana Bacevičienė.
Moteris pasakoja, kad sunkiausiu metu jau abejojo, ar sugebės iš viso pasveikti.
„Aš nepajėgiau stovėti, buvo labai silpna. Ištisai kosėjau, buvau perbalusi, galvos skausmu, aukšta temperatūra. Temperatūra baisiausiai nusekino, kosulys begalinis. Neįmanoma atsikosėti. Verčia organizmas ištisai kosėti“, – pasakoja D. Bacevičienė.
Gerdama stiprius antibiotikus moteris kosėjo tris savaites ir beveik savaitę praleido ligoninėje. Ligonių kasų specialistai skaičiuoja, kad koronaviruso gydymas labai greitai tirpdo mokesčių mokėtojų sunešamus privalomojo sveikatos draudimo pinigus.
O ypač sunkių ligonių gydymas kainuoja šimtus tūkstančių eurų. Yra ir naujas rekordas – daugiausiai iki šiol koronavirusu sergančio ligonio gydymas ligoninėje Lietuvoje mokesčių mokėtojams atsiėjo 134 tūkst. eurų. Ši kaina nuo rudenį buvusio rekordo padidėjo 4 tūkstančiais ir prilygsta širdies persodinimo operacijai ar kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijai.
„Labai priklauso nuo atvejo sudėtingumo, gretutinių ligų, kitų faktorių. Yra ypatingai sunkūs atvejai. Kai taikyta ekstrakorporinė membraninė oksigenacija“, – teigia ligonių kasų atstovas Rimantas Zagrebajev.
Saugodami asmens duomenis valdininkai neatskleidžia, kuri ligoninė gydė brangiausią pacientą. Tačiau būtent tokius sunkios būklės koronaviruso ligonius, turinčius daug sunkių gretutinių ligų, gydo Santaros klinikų medikai. Ligoniui jie pajungia specialų oksigenacijos aparatą, kuris gydymo metu pavaduoja plaučius – kraują pildo deguonimi.
„Turim ligonį, kuriam kitos perspektyvos nėra. Negydant su šia sistema, tokie ligoniai numiršta. Jie turi komplikacijas, širdies, inkstų nepakankamumą, įvairūs kraujavimai“, – kalbėjo Santaros klinikų gydytojas Robertas Samalavičius.
Ekstrakorporinę membraninę oksigenaciją medikai naudoja, kai jau nebepakanka nei deguonies terapijos, nei dirbtinės plaučių ventiliacijos. Tačiau šimtą tūkstančių eurų viršijančio gydymo kainą išpučia ne 4 tūkst. eurų kainuojančio aparato panaudojimas, o ilgos dienos reanimacijoje ir daugybė kitų aparatų ir procedūrų.
„Dalis ligonių turi komplikacijų. Mūsų pirmas ligonis su šia sistema, kuris gydėsi, jam 20 dienų komplikavosi liga storosios žarnos kraujotakos sutrikimu. Ligonį mes operavom, prisidėjo didelės apimties pilvo chirurgijos operacija“, – sako R. Samalavičius.
Vidutiniškai vieno koronavirusu sergančio ligonio gydymas ligoninėje kainuoja 1600 eurų. Jei reikalinga plaučių ventiliacija, kaina šokteli iki 7000 ir daugiau eurų. Tokius pinigus ligoninėms už darbą moka Valstybinės ligonių kasos, tačiau ligoninių, ypač mažesnių, vadovai skundžiasi, kad pinigų jiems jau trūksta, įkainiuose nėra numatytos visos papildomos išlaidos, susijusios su koronavirusu.
„Ligonių kasos apskaičiuoja įkainį, kuris neatitinka tikrovės. Reanimacijos paslaugų įkainis su Covid-19 eina tūkstančiai per parą. Medikamentai ir t.t. Niekas neskaičiuoja padidėjusių infekuotų šiukšlių kiekių, vienkartinių indų. Medikamentai auga 50 proc., gydant kovidinius ligonius, apsaugos priemonės“, – pasakoja Rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.
O ekonomistai skaičiuoja, kad koronaviruso epidemijos kaina yra daug didesnė nei tik sergančiųjų gydymas ligoninėse. Epidemijos ir karantino sukelta ekonomikos krizė kiekvienam mokesčių mokėtojui kainuoja tūkstančius.
„Turbūt kokie 5 mlrd. eurų., vienam gyventojui kokie 1,5 tūkst. eurų, bet turbūt bus daugiau, dalis paramos neįskaitoma į deficitus“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Koronaviruso plitimui lėtėjant ir įsibėgėjant vakcinavimui, ligoninėse mažėja koronaviruso ligonių ir jos pamažu jau grįžta į įprastą darbo ritmą, gali daugiau teikti paslaugų koronavirusu neužsikrėtusiems ligoniams.
Tačiau medikai su nerimu klauso žinių apie galimus karantino suvaržymų atlaisvinimus baimindamiesi, kad gyventojai per anksti neatsipalaiduotų ir nesukeltų naujos užsikrėtimų bangos.
