Vilniuje atidarytame naujame centre jau glaudžiasi keli šimtai nuo karo bėgančių ukrainiečių. Atvykėliai jame gauna visą būtina pagalbą ir nakvynę, kol Vilniaus savivaldybė arba savanorių organizacijos jiems suras kitus namus, kuriuose jie galės apsigyventi iki jų šalyje tęsiasi neramumai. Ana iš Charkivo buvo priversta palikti gimtąją šalį kartu su dukra ir penkiom anūkėm. Ji negali sutramdyti ašarų.
„Dieną anūkė turėjo švęst gimtadienį, jai 5 metukai. Ir ryte 5 valandą mus pradėjo bombarduot, tai siaubas. Žūsta žmonės nekalti, dabar net neišleidžia iš namų, nei vandens, nei maisto nusipirkti, jei išeina, juos tiesiog sušaudo“, – pasakojo ukrainietė Ana.
O Nastia iš Odesos liūliuoja mažąjį Romą. Kartu su juo ir dar vienu vaiku nuo neramumų pabėgo, kai pagalbos ranką ištiesė vienas pažįstamas lietuvis.
„Mieste kaukė sirenos ir baisu buvo, aišku, ažiotažas mieste, tuščios parduotuvės ir degalinės, nieko nėra, ir tiesiog baisu buvo, susirinkom ir išvažiavom“, – prisiminė ukrainietė Nastia.
Iš Kyjivo atvažiavęs vyras pasakoja, kad pasiekti Lietuvą buvo tikras iššūkis, mat rusų žadamų humanitarinių koridorių tiesiog nėra, tad važiuojant mašinų apšaudymai vyko tiesiog jo akyse.
„Šalia šaudė, raketos skraidė, apšaudymai, sproginėjo viskas, diversantų pilna, viskas mūsų akivaizdoj. Humanitarinių koridorių nėra iš Rusijos pusės, jie tiesiog neduoda to. Nei iš Mariupolio, iš niekur, tiesiog nežinau, ką žmonėms daryti“, – pasakojo vyras.
Pabėgėlių centre susirinko įvairiausi žmonės iš skirtingų Ukrainos kampelių, su savo istorijomis, tačiau visus vienija kovinga dvasia ir ryžtas nugalėti: „Tėvai liko Charkive, su gulinčiais močiute ir seneliu.“
Pabėgėliai centre gauną visą reikalingą informaciją apie dokumentų tvarkymą, taip pat maistą, nakvynę. Tiems, kam reikalinga psichologinė pagalba, ją taip pat suteikia specialiai tam apmokyti savanoriai.
„Atvyksta moterys, žindančios kūdikius, todėl yra priimti sprendimai atskirai tas grupes su tokiais poreikiais kitur nukreipti, skirti atskirą dėmesį. Kalbant apie eiles, pirmiausia stengiamės aptarnauti tuos asmenis, kurie turi mažų vaikų, na ir, žinoma, neįgalieji asmenys“, – tikino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
O darbuotojų ir darbo vietų paieškos platforma savo tinklalapyje ieškantiems darbuotojų sukūrė naują funkciją. Jei darbo vieta nereikalauja lietuvių kalbos žinių, galima pažymėti, jog ji tinka ukrainiečiams. Taip atvykėliai iš Ukrainos daug lengviau galės susirasti darbą. Viena baldų gamybos įmonė Šiauliuose kaip tik ieško keliolikos darbuotojų. Kaip teigia atstovė, norėtų priimti būtent ukrainiečius, kuriems dabar labiausiai reikia pragyvenimo šaltinio.
„Ieškome siuvėjų, pagalvių įvilkėjų, klijuotojų. Mes kaip įmonė esam pasiruošę ne tik priimti į darbą, bet ir suteikti apgyvendinimą, padėti įsikurti, susikurti saugų gerbūvį, padėti su vaikų priežiūra“, – tikino „Vilmers“ atstovė Lorena Paškūnaitė-Lickan.
Migracijos departamentas Lietuvoje jau užregistravo apie 3200 ukrainiečių, kurie prašo leidimo laikinai gyventi. Trečdalis jų – vaikai. Likusių dauguma – moterys. Dėl didelių pabėgėlių iš Ukrainos srautų, departamentas laikinai neaptarnaus iš anksto neužsiregistravusių gyventojų, kurie nori pasigaminti pasus arba asmens tapatybės korteles.
Vaizdo įraše užfiksuota, kaip rusų tankas mirtinai sušaudė automobiliu važiavusią senjorą porą:
„Matom, jeigu savaitės pradžioje pirmadienį registravosi kokie 200, paskui tie skaičiai pradėjo augti iki 400 per dieną, o šiandien, manau, galim pasiekti 800“, – sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Pabėgėliams iš Ukrainos savo namus užleidžiančių vilniečių – keli tūkstančiai. Vilniaus savivaldybė turi tūkstantį vietų ir kelis tūkstančius kitose bendrų erdvių patalpose, kur pabėgėliai apsigyventų tuo atveju, jei trūktų vietų.
„Nors šiandien vietų užtenka, labai kviečiu prisidėti vilniečius, kas gali priimti žmones, mūsų draugus kurie bėga nuo karo“, – kvietė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Ukrainiečių apgyvendinimui visose Lietuvos savivaldybėse paruošta per 11 tūkst. vietų. Lietuvos žmonės per pilietinę iniciatyvą „Stiprūs kartu“ užregistravo daugiau nei 7 tūkst. būstų ir yra pasirengę priimti 23 tūkst. ukrainiečių.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
