Visgi kelionių organizatoriai sako, kad dalis žmonių, planavusių žiemos atostogas Ukrainos slidinėjimo kurortuose, jau suabejojo, ar ten vykti, o iš Ukrainos į Lietuvą staigiai grįžti norintys lietuviai susiduria su problemomis pirkdami lėktuvo bilietus.
6 valanda ryto Vilniaus oro uoste. Keleivių eilė driekiasi skrydžiui į Kijevą. Dauguma keliaujančiųjų – ukrainiečiai. Klausiame jų, koks jausmas grįžti namo, kai iškilusi karo su Rusija grėsmė:
„Jaudinamės, jaudinamės. Situacija labai sudėtinga. Išgyvename dėl to.“
„Aš tai ramiai, bet dauguma – ne. – Ko jie bijo? – Kaip tai ko? Užėmimo.“
„Nesijaučiau gerai, ypač dėl savo dukters, bet ten mūsų namai ir mes turime ten būti.“
„Čia tik propaganda. Pas mus viskas ramu. – O kur jūs gyvenate? – Kijeve.“
„Visai nebijome, visai. Tik tegul užeina į mūsų teritoriją, problema išsispręs pati. Jūs irgi nesijaudinkite, mūsiškiai tik ir laukia. Oficialiai niekas karo nepaskelbė, jūs juk suprantate? O tie, kas kariauja, sako: „Tegul tik visa tai prasideda. Gautų jie ir nuvažiuotų toliau“. Taigi mes visai nebijom.“
Į Kijevą rytiniu reisu skrenda ir vienas kitas lietuvis. Sako, net ir kylant įtampai, keisti kelionės planų neketino:
„Čia gi ne naujiena. Karas šiaip ar taip rusena 7 metus. Vis tiktai gali būti, kad čia, aš bent jau taip tikiu, kad kol kas čia tokie dideli geopolitiniai žaidimai. Ten to karo niekaip nereikia.“
„Baimės nejaučiu. Skrendu trumpam, darbo reikalais, tai nežinau. Aišku, situacija nėra rami, bet kažkaip be panikos. – O kelioms dienoms skrendate? – Savaitei. – Per tą savaitę gali pasikeisti daug kas. – Tikriausiai, nežinau. Bus matyti.“
„Ačiū Dievui, dar neprasidėjo. Gal išvengsim karo, nes ir taip jau ukrainiečiai pavargo nuo šito konflikto. Tikimės, kad nebus karo. Čia pats baisiausias dalykas.“
O daugiau nei keturis dešimtmečius Ukrainoje branduolinės saugos srityje dirbantis Janas tvirtina, kad išgyveno Maidaną – išgyvens ir dabar.
„Nerimas visada yra. Visada reikia imtis atsargos priemonių. Visada informuoju ambasadą, kur mes esame ir kaip. Bet kad bijotume… 2014 metais visi pabėgo. Mes, ko gero, buvome viena iš nedaugelio kompanijų, kurios dirbo Ukrainoje. Dirbome sėkmingai, dirbsime ir toliau.“
Kol vieni į Ukrainą skrenda savo noru, kiti kuo skubiai ją palieka. Pilotą Kristupą, kuris šiomis dienomis dirbo Kijeve, kalbiname jau Varšuvos oro uoste.
„Darbas jau nebeatrodė vertas buvimo Kijeve ir tada atėjo žinia, kad evakuojamos ambasados. Tai tada jau buvo stiprus ženklas, kad metas skristi namo. Ir nusprendžiau, kad reikia nusipirkti bilietą“, – sako pilotas Kristupas.
Tačiau tai padaryti, anot piloto, nebuvo taip lengva.
„Tiesioginio bilieto net nebuvo, bet man pasisekė. Aš paėmiau paskutinį bilietą per Varšuvą su gana ilgu persėdimu į Vilnių. Buvo paskutinis laisvas likęs bilietas šiandien ryte 5 val. 40 min iš Kijevo į Varšuvą. Visiškai visi bilietai tirpsta akyse, jų mažėja ir išskristi darosi sudėtinga, nes turbūt žmonės jaučia šiek tiek parako kvapą ore“, – sako pilotas Kristupas.
O kokios Ukrainoje gyvenančių maždaug 7000 lietuvių nuotaikos? Bendruomenės pirmininkė sako, kad Lietuvos ambasada Kijeve jau registruoja visus lietuvius, kurie, prasidėjus karo veiksmams, norėtų iš Ukrainos išvykti.
„Tikslas, kad žinotų, kiek konkrečiai žmonių ekstriniu atveju norėtų išvykti iš Ukrainos. Ir jiems būtų paskelbta informacija tikriausiai kur susirinkti, ką daryti tokiu atveju, kaip išvykti. Kol kas yra rekomenduojama pasitikrinti pasus, jų galiojimo laiką“, – teigia lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova.
Tačiau pati trauktis iš Ukrainos neketina.
„Ne, greičiausiai aš eičiau kariauti. Kuo galėčiau, tuo padėčiau“, – sako D. Makarova.
Visgi nors Ukraina ir ant karo slenksčio, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ragina nepanikuoti ir suplanuotų kelionių neatšaukti, tik rekomenduoja įvertinti būtinybę lankytis Ukrainoje. Anot buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, tokia rekomendacija reikia pasitikėti.
„Tai yra rekomendacija. Vis tiek kiekvienas sprendžia pats ir tikrai tas atsargumas turėtų būti įvertintas. Tik nereikia perdėtai galbūt reaguoti. Todėl taip ir pateikta viskas. Gana, manau, logiškai, korektiškai ir aiškiai. Tikrai pasvarstyt dėl būtinumo tų kelionių, ar tikrai reikia vykti, o nuvykusiems tikrai būti budriems, sekti informaciją“, – teigia buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Tačiau, pavyzdžiui, slidinėjimo kelionių organizatoriai sako, kad dalis žmonių į Ukrainą atostogų vykti nebenori. Be to, dabar išvis neaišku, ar suplanuotos kelionės įvyks.
„Situaciją mes labai stebime ir kiekvieną dieną, tiesą sakant, atsikeliame su nelabai ramiomis galvomis. Šita situacija, aišku, neprideda nei saugumo jausmo, nei garantijos, kad tos kelionės vyks. Jeigu tik pamatysime, kad vyksta kažkokie rimtesni dalykai, ne tik kalbų, nors ir grėsmingų kalbų lygyje, aišku, kelionės tuoj pat bus atšauktos“, – sako „Excursus“ direktorė Daiva Strolienė.
Savo ruožtu turizmo verslo asociacijos vadovė ragina žmones, vykstančius į Ukrainą, bent apsidrausti, tačiau būtinai pasidomėti, ar neramumų purtomoje šalyje draudimas, įvykus nelaimei, galios.
„Yra išimčių draudimo polisuose, kai draudimas negalioja. Tai viena iš tų galėtų būti, jeigu tai būtų prilyginta kariniams neramumams ar politinėms riaušėms. Jeigu draudimas negaliotų, tai natūralu, kad reikėtų permąstyti kelionės planus“, – kalba turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė.
Beje, atsisakyti nebūtinų kelionių į Rusiją ir pasienio zoną šalia Ukrainos šiandien paragino ir prezidentūra.
