Irma Jurgelevičiūtė prabilo apie meilę ir nelengvą praeitį: aš vos neišnykau

Lai tegul dainuoja, nei vagia.

pas tuos dundukus buvo - "gero vakaro šou". Kalbėjo, kažkokius pacankės triusikus užsitempusi, o kai dainai persirengė, suknia atvira nugara, o nugaroje papinyko nuspaustas pėdsakas -- bobelė metuose, bet be supratimo, kažkokią nepilnametę bando iš savęs išspausti...

tos dainos - skonio reikalas, bet su proteliu jai ne kas, maivosi, tamposi, liežuvį kaišioja, dirbtinai žvengia, vaidina blatną zviazdą...

Šarkai patinka kur blizga, akį traukia

Baisu skaityti tuos komentarus, lyg visos šventosios ir šventieji būtų. Jeigu jau jūs tokios šventos, tai dar nereiškia, kad kada nors jūsų vaikas, anūkas ar giminaitis nesuklys, nepasielgs netinkamai. Pavydas valdo, nekitaip. O Jūs, Irma, dainuokit, siųskit mums tą šilumą, gerą nuotaiką savo dainomis. Turit Dievo dovaną - puikų balsą. Ačiū.

Lietuvė

kad senstant vaikystės košmarai išnyksta. Deja (i)rma ne ta diagnozė.

Būtų geriau jei būtum išnykusi.

Katastrofa

Mmmm, kaip aš ją pamylėčiau... Per visur... Jin pas mane pakiltų iki kosmoso...