Lietuvos energetinės nepriklausomybės simboliu tapęs suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“ į Klaipėdos uostą įplaukė prieš lygiai penkis metus. Nors kasmet už laivo-saugyklos nuomą šalis moka po 50 milijonų eurų, o dar keliasdešimt milijonų atseikėja už jo užpildymą bei kitus kaštus, SGD vadovai tikina, kad Lietuvos gyventojams šios investicijos jau atsiperka.
Esą per penkmetį, preliminariais skaičiavimais, sutaupyta apie 100 milijonų eurų. Arūnas Molis tikina, kad „Independence“ supurtė konkurencingumą regione ir dujų kainos nuo 2014-ųjų gerokai krito. Visgi, pasak pašnekovo, šiuo atveju svarbesnės ne finansinės pergalės, o nepriklausomybė nuo Rusijos. Esą tiekimas ir kainos dabar nepriklauso nuo geopolitinės situacijos, kaimynų sąlygų ar norų.
„Už nepriklausomybę, laisvę visą laiką reikia mokėti, bet tos mūsų sumokamos sumos vertę arba naudą taip pat būtų sunku nuneigti. Greta to, kad turime padengti terminalo nuomos išlaidas, gauname naudą, nes už gamtines dujas mokame rinkos kainą“, – sako SGD direktorius Arūnas Molis.
Tiesa rusiškos dujos į šalies rinką patenka iki šiol. Ir net per tą patį „Independence“. Nors teigiama, kad rusiškos dujos įsigyjamos per tarpininkus ir gana nedideliais kiekiais, šį rugsėjį į terminalą Klaipėdoje atplukdytas didelis dujų krovinys iš Sibiro. O ten esančio terminalo operatorė yra Rusijos bendrovė „Novatek“. Šių žaliavų pirkėjų buvo nurodyta bendrovė „Achema“.
Yra žinoma, kad rusiškos kilmės dujų įsigijo ir kiti mūsų šalies verslai. Iš viso šiemet skaičiuojama, kad rusiškos dujos sudarė apie 10 procentų visos rinkos.
Nepaisant to, kad pirminė SGD terminalo idėja – nepriklausomybė nuo Rusijos, terminalo vadovai sako, jog geografiniai ribojimai gamtinių dujų kilmei nėra taikomi, tad kokie tikslūs rusiškų dujų kiekiai Lietuvą pasiekia ar pasieks, – gali likti nežinomi, mat iš ko perka dujas dažniausiai neatskleidžia ir verslininkai.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sutinka, kad Lietuva šiuo metu išties turi pasirinkimą, iš kur įsigyti dujas, ir yra nepriklausoma, tačiau nemano, jog dujų kaina krito dėl atplaukusio laivo. Tai esą lėmė išaugusi konkurencija tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos. Specialistas taip pat abejoja, ar ateityje tokio dydžio terminalo išvis prireiks.
Seimui pritarus, 2024 metais svarstoma arba patiems įsigyti „Independence“, arba pirkti panašaus dydžio laivą.
„Dujų vartojimas sumažėjo labai smarkiai. Prognozuojama buvo, kad ir penki ir gal daugiau kubinių milijardų per metus, o dabar yra apie pora ir iš jų apie pusę ima „Achema“. O toliau – vargu ar dujų vartojimas ir toliau didės“, – teigia Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Valstybės subsidijos arba parama SGD terminalui kasmet siekia 80-90 milijonų eurų ir dėl to didžiausi dujų vartotojai bendrovė „Achema“ kreipėsi į tarptautinį teismą. Mat už terminalo išlaikymą ši bendrovė, kitaip nei kai kurios kitos, kompensacijų negauna. Šį skundą Europos Sąjungos teismas atmetė.
Seimo narys Virgilijus Poderys tikina, kad nors SGD terminalą ir galima laikyti Lietuvos sėkme, kyla ir dviprasmiškų klausimų. Esą kaimynai latviai įsigyja iš terminalo dujas, kurios vėliau perdirbamos į elektros energiją ir parduodamos tai pačiai Lietuvai. Politikas klausia, ar neturėtų Latvija svariau prisidėti prie terminalo išlaikymo.
„Yra 90 milijonų per metus, tai kam tokios subsidijos ir kas už jas moka? Ar nėra tokių, kurie „zuikiauja“ – naudojasi ta gerybe, bet neprisideda prie išlaikymo. Ir šioje vietoje su tais klausimais yra klimpstama“, – pasakoja Seimo narys Virgilijus Poderys.
SGD atstovai sako, jog visos įmonės, kurios naudojasi terminalu, vienaip ar kitaip turi padengti išdujinimo kaštus, tad teigti, kad Latvija visai neprisideda prie išlaikymo, negalima. Arūnas Molis priduria, kad kasmet vartotojų vis daugėja ir artimiausioje ateityje bus bendradarbiaujama ne tik su latviais bei estais, bet dujos galėtų būti tiekiamos lenkams ir suomiams.
„2020 metais mes turėsime bent keletą terminalo naudotojų ir ne tik iš Lietuvos, valstybinių įmonių, regiono. Taip bendros rinkos kūrimo klausimai su Latvija, Estija, Suomija, integracija su Lenkija, turėtų tik padidinti terminalo naudotojų skaičių“, – kalbėjo SGD direktorius Arūnas Molis.
Plėsti terminalo įtaką regione planuojama ir per aplinkosaugą. Esą mažiau taršios gamtinės dujos galėtų pakeisti dyzeliną laivuose bei sunkiasvoriame transporte.
