Tramvajus kursuoja Lenkijos Olštyno mieste. Nusižiūrėję jį kaip pavyzdį, uostamiesčio valdininkai sugalvojo, kad tramvajaus gal būt reikia ir Klaipėdai. Pasamdė įmonę, kuri paruošė galimybių studiją, turinčią atskleisti ar tokia transporto priemonė uostamiestyje pasiteisins. Studiją atlikusi įmonė už paslaugas paėmė beveik pusę milijono eurų ir pateikė išvadas – tramvajus Klaipėdai netinka.
„Tramvajaus įrengimas Klaipėdos mieste kainuotų apie 200 000 000 eurų, o greitieji autobusai apie 100 000 000 eurų. Tiesiog miestas pagal dabartines savo finansines galimybes, projektus, kuriuos dabar įgyvendina, tokių galimybių įgyvendinti šiuos projektus neturi“, – sako administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Dabartinė uostamiesčio valdžia pirštu beda į buvusius administracijos vadovus. Esą šie sugalvojo, kad tramvajaus Klaipėdai reikia ir užsakė šią studiją. Pastarieji aiškina, kad tokios transporto priemonės miestas esą siekė jau seniai, todėl keisti krypties nereikia.
„Jeigu žiūrėti į perspektyvas, aš manau, svarbiausia kiekvieno miesto vystymesi yra jei priėmei kažkada sprendimą, judėti link jo įgyvendinimo, o ne kas kadenciją kaitalioti kryptį ir vėl pradėti viską iš naujo“, – pasakoja buvęs administracijos direktorius Saulius Budinas.
Tačiau kol valdininkai ginčijasi kas kaltas ir ką daryti toliau, šią situaciją įdėmiai stebi Europos Sąjungos klerkai. Jie galimybių studijai skyrė 90 procentų reikalingos sumos, tai yra 400 000 eurų. Su sąlyga, jei tramvajus ar kitoks ekologiškas transportas už daugiau nei 4 milijonus eurų nepradės judėti Klaipėdos gatvėmis iki 2021-ųjų rugsėjo pirmosios, beveik pusės milijono paramą miestas turės gražinti.
Valdininkai ramina, neva iki nurodytos datos užteks pasirašyti ir sutartį, jog ekologiškas transportas mieste bus. Įdomu tai, kad kaip tik praėjusį pavasarį Klaipėdoje įsikūrusi kompanija pristatė naują elektrinį autobusą už pusę milijono eurų, siekdama, jog tokie riedėtų uostamiesčio gatvėmis kaip viešasis transportas.
„Na, įsipareigoję mes be abejonės esam, bet mes kitos išeities neturėjom. Bet kokiu atveju mes elektrines transporto priemones perspektyvoj planavom 2030 metais ir mes planavom pagal Darnaus judumo planą. Tik kurį sprendinį – BRT, tramvajus ar elektrinis autobusas, to sprendimo nebuvo“, – teigia administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Klaipėdiečiai dėl tokios situacijos pašiurpę. Žmonės vardina sritis, ką būtų galima mieste už pusę milijono išmestų eurų nuveikti. Bent jau atnaujintų nušiurusius pastatus, sako klaipėdiečiai:
„Ai, čia, kad mums nereikia tramvajaus? Labai gera istorija. Už pusę milijono eurų galima pratęsti Melnragės taką nuo pirmos iki antros, to pilnai pakaktų. Nes takas neblogas, idėja gera, tai kiek būtų procesas pagreitėjęs ir pagerėjęs.“
„Tiesiog, kad investuotų į senamiestį, į senus pastatus.“
„Gal pastatus senus atkurti, nes ir čia, va, matau, yra kampas labai senas. Gal į senamiestį kažkiek investuoti ir atkurti.“
„Tarkim, dienos centrų kur vaikai galėtų leisti laiką. Tai būtų gera investicija.“
„Būtų labai smagu, kad būtų sutvarkyti normaliai dviračių takai. Nes daug kur nelengva važiuoti dviračiu.“
Tokios, kaip pastarojo klaipėdiečio nuomonės laikosi ir nepriklausomi transporto ekspertai. Esą visas pasaulis plėtoja dviračių infrastruktūrą. Tokia pasiteisintų ir Klaipėdoje. Pasak ekspertų, uostamiestyje net centrinės gatvės tramvajui per siauros, ką jau kalbėti apie Senamiestį.
„Europa eina į „sidabrinę“ ekonomiką, žmonės bendrai sensta, mums reikia didinti sveiko gyvenimo trukmę. Buvo kai daryta ta studija, visi galvojo, kad mums reikalingi dviračiai tiktai rajone su vaikais pasivažinėti po kvartalą iš esmės. Yra žmonių, kurie važinėtų mielai ir ta kelionė 20 minučių į darbą būtų visai normali, jei būtų trasos. Tikros trasos“, – kalbėjo transporto ekspertas Dainius Urbonavičius.
Ar galutinai atsisakyti tramvajaus idėjos, Klaipėdoje dar turės nuspręsti miesto taryba. Vis dėlto, tramvajaus iniciatoriai vienu iš argumentų meta istorijos kortą. Klaipėda yra vienintelis miestas Lietuvoje, XX amžiaus pirmoje pusėje turėjęs elektrinį tramvajų. Pradėjęs veikti 1904-aisiais jis panaikintas prieš Antrąjį pasaulinį karą.
