Retą vaizdą prieš kelias dienas užfiksavo „Elnio“ medžiotojų klubo kameros. Prie medžiotojų žvėrių jaukyklos Ignalinos rajone, netoli Stripeikių kaimo, kaip spėja medžiotojai, laiką leidžia kaimynas iš Baltarusijos – lokys.
Medžiotojai juokauja, kad lokys užklydo medaus, nes šalia įsikūręs Bitininkystės muziejus, bet iš kur atėjo ir kur toliau keliaus nesakė.
„Kol kas jis ateina, valgo grūdus, kurių yra truputį pripilta, ten yra kukurūzų ir kviečių mišinys. Jis juo mėgaujasi. Ir kol kas iš ten nesitraukia, jau kelintą dieną jis toj vietoje ir būna. Guli bačkutę apsikabinęs, jo. Ir šildosi saulėje, nes ateina ir šviesesniu metu, ir tamsesniu“, – sako medžiotojas Gediminas Bivainis.
„Tikėtina, kad yra maždaug dviejų metų jauniklis. Jis turėtų sverti apie 130-140 kilogramų. Net ir mūsų, europinei, vidurio Europos meškai, tai yra toks nedidelis. Šiaip meška patelė apie 160 kilogramų sveria, o patinas daugiau kaip 200 kilogramų“, – pasakoja gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Latvijoje medžiotojų kameros netoli Liepojos taip pat savaitgalį užfiksavo kaip po mišką šmirinėja greičiausiai dar paauglys lokys. Meškos gali nueiti kad ir 100 kilometrų, tad tikėtina, kad jis gali atklysti ir į Lietuvą.
„Jei mūsų mokslininkai teigia, kad meškos gali ateiti iš Baltarusijos ir Rusijos, ateiti iki Latvijos centro, tai kodėl jis iš Liepojos negalėtų nueiti iki Klaipėdos, pavyzdžiui“, – teigia žurnalo „Medžioklė“ žurnalistė Kataryna Šterna.
Visgi Latvijos pusėje miškų daugiau nei Lietuvoje, tad lokys lietuvišku pajūriu vargu ar keliaus, bet, pasak ekspertų, tokių didelių ir toli galinčių nueiti plėšrūnų elgesį sunku prognozuoti. Nors šie žvėrys žmones nori sutikti mažiausiai, bet jei visgi jūsų kelyje pasitaikytų rudoji meška ar lokys, kurie gali bėgti 60 kilometrų per valandą greičiu, žmogui geriau į kojas nedėti, nes lepečkojui bus labai lengva jus pasivyti.
„Reikia gultis ant žemės, uždėti rankas ant galvos ir bandyti išsaugoti pilvą ir širdį, visa kitą, nes čia yra labai didelis plėšrūnas, su dideliais nagais“, – kalbėjo K. Šterna.
„Geriau pradėt dainuot arba garsiai kalbėt. Ji turi išgirsti, turi pamatyti. Ir sako, jeigu turi lazdą, tai savo kažkokį tai švarką aukščiau pakelk, kad tu būtum dar didesnis“, – sako S. Paltanavičius.
Lietuvoje vietinių rudųjų meškų ar lokių nėra jau seniai, užklysta nebent imigrantai iš Baltarusijos ar Latvijos. Nors Lietuva atvira ir pasiruošusi priimti ir apgyvendinti šiuos rudakailius, bet tam, kad jie pradėtų veistis populiacijoje reikia bent 20-30 žvėrių. Gamtininkai sako, kad ateityje į Lietuvą lokiai sugrįš. Bet kol negalima paspartinti šių procesų, džiugu, kad užsuka bent keli svečiai.
„Būtų smagu, kad meška, kuri surado čia kažką tokius skanėstus, kad liktų ir taptų Lietuvos piliete“, – pasakoja S. Paltanavičius.
O kaimyninėje Baltarusijoje gyvena ne vienas lokys. Kai jie ar kiti retai Lietuvoje matomi gyvūnai atklysta į mūsų miškus, pasitaiko atvejų, kad apie tai sužinoję žmonės naktį su prožektoriais keliauja jų ieškoti. Tad gamtininkai ir medžiotojai prašo netrikdyti gyvūnų gyvenimo, o juolab negelbėti laukinių gyvūnų jauniklių.
„Kažkas rado meškiuką ir, neduok Dieve, dar bando tą meškiuką ar pagauti ar dar ką nors. Gal jis liko našlaitis. Nebijokite, mama yra netoliese. Tai nedarykim šito. Ir to nedarykim su visais gyvūnais ir jų jaunikliais“, – teigia S. Paltanavičius.
Laukinių gyvūnų jaunikliais pasirūpins jų tėvai arba pati gamta.
Kitą išskirtinį vaizdą, kai vilkė iš urvo traukia ir neša į saugią vietą savo mažylius užfiksavo miško kirtavietėje dirbęs žmogus. Nors vilkai būdami bėdoje dažniausiai gelbėjasi tik patys ir savo jauniklius palieka, ši vilkė savo vilkiukais pasirūpino.
