Vilniaus rajono gyventojai tokias idėjas sutinka teigiamai, bet be didelio entuziazmo. Tačiau tam nepritariantys perspėja, kad dar labiau didinsime tautinių mažumų atskirtį.
Jašiūnų miestelis, Šalčininkų rajonas. Saulėtą vidudienį žmonių čia netrūksta, tačiau jeigu vietinį užkalbinsite lietuvių kalba – gali būti sudėtinga.
Šalčininkų rajonas skelbia, kad iš 30-ies tūkstančių gyventojų net 80 procentų – lenkų tautybės. Tad labai nestebina ir dvikalbiai gatvių pavadinimai ant gyvenamųjų namų. Nors pagal valstybinės kalbos įstatymą – tai nelegalu. Vietiniai sako, kad lietuvių kalba – pernelyg sunki:
„Todėl, kad čia arčiau Baltarusija. Todėl visi taip ir kalba. Išmokti žinoma sunku, aš mokiausi lietuvių kalbą, bet vis tiek man sudėtinga kalbėti. Būna, kad Vilniuje atvažiavus mes lietuviškai nesuprantame ir negalime susišnekėti.“
„Kodėl man sunku? Nu žinote, aš lietuviškai mokykloje mokiausi, ir neblogai, nors mano vyras lietuvis, vyras sako, kad pas mane labai prastas lietuviškas akcentas. Ir todėl aš kompleksuoju kalbėti lietuviškai.“
„Tai, kad man atrodo čia nėra jokio skirtumo, ar lietuviškai, ar ir lenkiškai, čia tas pats. Nežinau, kuo čia skiriasi.“
„Nu jau jaunimas jau pradeda kalbėti lietuviškai.“
Dabar Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska siūlo Tautinių mažumų įstatyme numatyti, kad dvikalbės lentelės būtų legalios. Taip pat norima leisti savivaldybėse ar seniūnijose prašymus rašyti ne lietuviškai, kaip dabar, o gimtąja kalba. Štai, ką mano gyventojai:
„Man, pavyzdžiui, jokio skirtumo nėra, ar lietuviškai, ar lenkiškai, ar rusiškai.“
„Bus užrašyta, tai bus užrašyta, jokio skirtumo.“
„Taip, bus lengviau. Nes aš moku tik truputį lietuviškai.“
„Svarbiausia, kad žmonėms būtų patogu. Jeigu kažkas kalba savo gimtąja kalba, tai gerai būtų, kad ir lentelės, užrašai, dokumentų tvarkymas jiems būtų jų gimtąja kalba, suprantama, prieinama kalba“, – sako Jašiūnų seniūnas Zdislav Mažeiko.
Teisingumo ministerija įteisinti kitas kalbas siūlo tuose rajonuose, kur bent penktadalis gyventojų kitos tautybės. Pagal tokią kartelę lenkų kalba oficiali taptų Šalčininkų, Švenčionių, Trakų ir Vilniaus rajonuose. Rusų kalba oficiali pataptų Visagine. Nors buvo svarstymų kartelę dar labiau mažinti, o tai būtų apėmę jau ir Klaipėdos miestą. Pati ministrė tokio siūlymo nekomentuoja, tačiau prabyla kritikai.
„Tai, pirmiausia, yra grėsmė valstybinei kalbai ir tautinių bendrijų integracijai į Lietuvos valstybės kultūrinį, socialinį, politinį gyvenimą. Natūralu, kai tu įvedi kai kuriuose regionuose dvikalbystę, tai labai silpnina tų bendrijų motyvaciją mokintis valstybinės kalbos ir integruotis į Lietuvos gyvenimą“, – pasakoja konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Anot kalbos inspekcijos vadovo, tai būtų pavojus ir lietuvių kalbai apskritai. Be to, anot jo, Vyriausybėje svarstoma nelietuviškai leisti rašyti ir skundus valdžiai. O tai dar blogiau.
„Labai tikėtinas informacijos kursavimas tarp institucijų ir didysis pavojus yra toks, kad nenutiktų taip, kad dalis tarpinstitucinio susirašinėjimo prasidės ne lietuvių kalba. Valstybinės kalbos įstatymas to neleidžia ir jeigu institucijose prasideda valstybinės kalbos erozija, tai yra realus pavojus kalbos gyvybingumui“, – teigia kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
Gausiai Lietuvos rusų apgyvendinto Visagino meras sako kad tokios Dobrovolskos idėjos – perteklinės.
„Aš manau, kad jau visuomenė priprato. Visuomenė jau nuostabiai puikiai gali perskaityti pavadinimus ir tai nesudaro kažkokių kliūčių. Jeigu kalbame apie prašymų rašymą, čia aš jau esu sakęs, tai tarpusavio pagarbos klausimas“, – kalbėjo Visagino meras Erlandas Galaguz.
Lietuviškai nemokantys gyventojai ir dabar sulaukia pagalbos savivaldybėse ar seniūnijose suprantama kalba. Tačiau jeigu tokia nuostata persikels į įstatymą, gali kilti kitų pavojų.
„Reikalavimas tautinių bendrijų gausiai gyvenamose savivaldybėse, norint dirbti tų savivaldybių institucijose, mokėti tautinių bendrijų kalbą. Tai yra diskriminacija lietuviakalbių Lietuvos piliečių atžvilgiu. Nes valstybinė klaba lietuvių kalba, ir tau nereikia dirbant viename ar kitame rajone mokėti lenkų ar rusų kalbos, nes mes esame Lietuvoje“, – sako L. Kasčiūnas.
„Mes susiduriame su specialistų trūkumu, ir ne todėl, kad mūsų miestas nepatogus gyventi, ar atlyginimai mažesni, tikrai ne todėl, o todėl, kad jauni specialistai baigę Lietuvoje universitetus, jie tiesiog tos kalbos nežino ir negali susitarti su klientais, ypač jeigu tai liečia daktarus, tai tikrai didelė problema“, – pasakoja E. Galaguz.
Anot Visagino mero, įsitvirtinus tokioms nuostatoms, motyvacija mokytis lietuviškai gali sumažėti.
„Jie 30 metų gyvena nepriklausomoje Lietuvoje ir tegul jie klaba lietuviškai. Tai yra tik pozicija, tai yra pozicijos demonstravimas ir daugiau nieko. Tie žmonės sako „jie senjorai dabar“, jie prieš 30 metų tikrai buvo senjorai? Jiems prieš 30 metų gal buvo35-eri metai. Kiek jums metų, nežinau. Ir tai yra pozicija, nenoras dalyvauti valstybės gyvenime, nenoras kalbėti valstybine kalba, noras tupėti savo gete“, – teigia A. Volotka.
„Galvoju, kad mes čia tikrai gerai tvarkomės ir dėl tos kalbos, ir svarbiausia, kad tas protėvių mūsų tradicijas mes puoselėjame čia“, – kalbėjo Z. Mažeiko.
Nors TV3 Žinios ir prašė, tačiau pati Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska visuomenei paaiškinti apie kuriamą įstatymą nepanoro.
