Į didžiausią šalies gyvūnų prieglaudą grįžta visų šių šunelių mama save vadinanti Ilona. Augintiniai ją pasitinka po Vyriausybėje surengto pasitarimo dėl pastaruoju metu visą Lietuvą supurčiusių žiauraus elgesio su gyvūnais skandalų.
Tiesa, į premjero inicijuotą susitikimą prieglaudos „SOS gyvūnai“ vadovė įsiprašė pati, nors šiuo metu rūpinasi 20-čia iš nelegalių veisyklų praėjusią savaitę konfiskuotų šunelių. Štai šios dvi „panelės“ čia atvyko iš nelegalios veisyklos Širvintose.
„Taip, teko įsiprašyti į susitikimą, nes neplanavau, nežinojau, kad jis iš tikrųjų bus. Ir turėjo dalyvauti tik viena organizacija, kas nėra teisinga. Ir todėl kaip tankas, kaip tankas nuėjau“, – sako „SOS gyvūnai“ vadovė Ilona Reklaitytė.
Kvietimo į Vyriausybę negavo ir prieglaudos „Nuaras“ atstovai, nors čia glaudžiasi daugiau nei pusantro šimto iš „karštųjų taškų“ konfiskuotų gyvūnų, taip pat ir 70 iš siaubingų sąlygų daugykloje pakaunėje paimtų mažųjų keturkojų – jorkšyro terjerų, špicų, prancūzų buldogų ir mopsų.
„Manęs klausia, kodėl jūs nesate darbo grupėje? Kodėl nėra nė vieno „Nuaro“ atstovo? Tai kam ta žemės ūkio ministro suformuota darbo grupė, kurioje tie sudėti žmonės, kurie, kaip sakau, yra ir specialistų gerų, bet yra ir tų, kurie šunį turbūt čiupinėjo prieš 20 metų. Tai nelabai suprantu, kam reikalingi tokie žmonės ateiti populistiškai pašnekėti. Tie populistai prišnekės, vėliau pateiks priėmimus Seimui, Seimas vėl populistiškai patvirtins kokį liapsusą, o mes vėl visi – visuomenė – lėksime naktimis gelbėti šunis. Ar mes vėl siekiame informacijos iškreipimo? Ar mes vėl siekiame kvailų r mes norime vien kartą šitą pūlinį susitvarkyti?“, – klausia „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Visgi valdžios atstovai suskubo klaidą taisyti ir nepakviestų gyvūnų organizacijų atstovams vėliau pasiūlė prisijungti prie nuotolinio vyriausybės posėdžio. „Kokia gyvūnų gerovės kontrolė, tokie ir procesai“, – valdžią per dantį traukia gyvūnų teisių aktyvistai. Tačiau, anot jų, dabar svarbiausia keisti baisiomis sąlygomis daugyklose laikomų gyvūnų konfiskavimo taisykles.
„Dabar kol kas yra taip – atvažiuoji, šeimininkas tavęs neįleidžia į kiemą, parodo didelę špygą, dar ten visaip „iškolioja“ ir taip toliau, ir gyvūnas kenčia. SUJU Tai kad to nebūtų, norime išsikovoti, kad galų gale būtų pataisos, kad atvažiuoji į vietą, iš karto pasiimi gyvūną, o po to jau aiškiniesi, baudi ir taip toliau“, – pasakoja I. Reklaitytė.
Gyvūnų prieglaudų atstovai dėmesį atkreipia ir į tai, kad nežinia, kas laukia konfiskuotų gyvūnų. Norinčiųjų juos priglausti netrūksta, tačiau bent kol kas jų prieglaudos jų žmonėms dovanoti negali. Iš daugyklų paimtų šunų likimas spręsis tik teisme.
„Buvo tokių gyvūnų, kad nebuvo galima net atskirti veislės, „ant kiek“ gyvūnas buvo apleistas… Tai vat jeigu teisėjas į tuos dalykus įsigilins ir pasakys, kad tokiam šeimininkui negalima grąžinti gyvūnų ir galima jiems ieškoti naujų namų, tai butų Dievo dovana. Tai būtų įrodymas, kad Lietuvoje kažkas keičiasi“, – teigia I. Reklaitytė.
„Šitas visas sukilimas įvyko tada, kai nėra apibrėžto įstatymo. Tai reiškia, kad šiuo metu tas įstatymas, koks jis yra, užtraukia tik minimalią baudą, bet gyvūno konfiskavimas, na, reikia nueiti ilgą ir sudėtingą kelią, kad tu galėtum tą gyvūną paimti. Ir labai liūdna, bet turbūt didžiajai daliai gyvūnų teks grįžti atgal į tą pačią vietą, iš kur jie buvo paimti“, – kalbėjo „Penkta Koja“ vadovė Agnė Volockytė.
Premjeras Saulius Skvernelis įpareigojo Žemės ūkio ministerijos darbo grupę per penkias darbo dienas suformuoti konkrečius pasiūlymus gyvūnų gerovei šalyje didinti.
„Norime sisteminių sprendimų, kad būtų ne tiktai gaisro gesinimas, bet įtvirtinti ir teisėkūros prasme sisteminiai sprendimai“, – sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Premjeras kalba apie visuotinį gyvūnų ženklinimą valstybės biudžeto sąskaita, žeria ir kitus reikalavimus:
„Taip pat dėl nelegalios veiklos, kalbant apie prekybą, užkardymo arba sutvarkymo. Taip pat nustatymas labai aiškios tvarkos legalios gyvūnų prekybos. Kalbant ir apie švietimo klausimus, ilgalaikes perspektyvas, bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis ir finansavimo mechanizmo suradimą, kai tie gyvūnai patenka į gyvūnų prieglaudas.“
Policija šiuo metu atlieka 37 ikiteisminius tyrimus dėl galimai neteisėtos veisėjų veiklos ir žiauraus elgesio su gyvūnais. Iš viso šiemet tokių pranešimų gauta per 800.
