Dažnas ir pasidžiaugia, esą jeigu dėl karantino negali keliauti, tai smagu bent dėlionę su svajonių šalies vaizdais sudėti. Psichikos specialistai tikina, kad toks užsiėmimas – nauda ir jaunesniems, ir senjorams, mat puikus būdas atsitraukti nuo slogių minčių.
Žiniomis apie dėliones dalijasi vilnietė Laima: „Aš dėlioju, vaikai dėlioja."
Prie stalo žaidimo vis dažniau ji stengiasi prisėsti kartu su keturiomis savo atžalomis. Vyresnėlis net ir pamoko mus su operatoriumi, nuo ko reikia pradėti.
O kai mažieji užmiega, ir pati viena mėgaujasi pasaulyje vis labiau populiarėjančia veikla. Dėlionių fanate, kaip prisipažįsta, Laima tapo prieš trejus metus, susilaukusi 4 vaiko.
„Iš pradžių pasitenkinau tomis, kurias radau dideliuose prekybos centruose, paskui jau ir tos nebetenkino, pradėjau siųstis iš užsienio. Kad ir brangesnės, bet gražesnės“, – pasakoja dėlionių mėgėja Laima Tamošiūnaitė–Uzun.
Sudėjus vieną, kaip juokauja Laima, azartas tik didėja. Norisi vis sudėtingesnių, ir originalesnių dėlionių. Ir rodo – vienai jų prireiks daug laiko, mat ji net iš aštuoniolikos tūkstančių detalių.
„Tai, visų pirma, tai yra psichologinis atsipalaidavimas, meditacija. Antra, dėlionės labai naudingos ypač vyresniems žmonėms. Iš tikrųjų, nuo manęs apsikrėtė ir mano mama, kuri yra pensijoje. Ir ji pradėjo irgi dėlioti“, – teigia L. Tamošiūnaitė–Uzun.
Sudėlioti vaizdai vėliau virsta paveikslais, išrenkami ir dėliojami iš naujo. O kartais tenka dėlionėmis keistis su bendraminčiais. Kai kurios jų tinkamos ir parduoti. Moteris neslepia – toks užsiėmimas ramina, o kartkartėmis ir prajuokina.
„Tarp bendraminčių esame turėję juokingų istorijų, kur tos detalės dingsta. Vieni randa šiukšlių dėžėse, kiti krausto siurblio maišelius, kiti randa chalatų kišenėse. Aš radau užkritus už radiatoriaus tokioje vietoje, kur tiesiog nerastum. Kartais jos nerandi, tai tiesiog eini ir pamiršti“, – kalbėjo L. Tamošiūnaitė–Uzun.
Moteris priklauso socialiniame tinkle įsikūrusiai dėlionių mėgėjų grupei. Bendraminčių, kaip ji pastebi, tik daugėja. Tai pastebi ir dėliojimo liga pati užsikrėtusi bei šiuos žaidimus vienoje sostinės parduotuvėje parduodanti Evelina.
„Dėlionės išgyvena renesansą, galima taip pavadinti. Ir ta banga prasidėjo nuo pačio pirmojo karantino. Pardavimai išaugo, galima sakyti, dvigubai, trigubai. Ir per pirmąjį karantiną net nebuvome pasiruošę patenkinti tokį didžiulį poreikį. Dabar jau esame pasiruošę“, – sako pardavėja Evelina Bacevičienė.
Buvo kelios dėžutės, o dabar ir trijų lentynų negana. Graibsto žmonės ne tik dėliones su gamtos, gyvūnų vaizdais, bet ir su miestų vaizdais. Esą ten, kur norėjo nukeliauti, o negali, dabar žmonės tiesiog dėlioja.
„Susidėliok savo aplankytą, tarkim, vietą, arba susidėliok savo sekančios kelionės tikslą“, – pasakoja E. Bacevičienė.
Šluojamos grindų, kontūrinės, perka žmonės dėliones ne tik suaugusiems, bet ir mokyklinukams ar darželinukams. Ypač populiarios su personažais iš mėgstamų filmukų. O psichikos sveikatos žinovai tik ploja. Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas aiškina – toks užsiėmimas naudingas visai šeimai. Vaikams lavina motoriką, o suaugusius – ramina.
„Dėliojimas turi tiek raminančią prasmę ir efektą, tiek kitų užsiemimų yra irgi raminančių, bet šiuo atveju reikalinga ir gana didelė dėmesio koncentracija. Tuo metu jau negali galvoti apie jokius kitus dalykus“, – teigia centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
O tai reiškia, kad žmonės atsipalaiduoja nuo kasdienybės, baimių, neigiamų minčių ir emocijų. Tapti priklausomu nuo dėlionės, kaip sako psichiatras, tikrai neįmanoma.
