Ir tik po to Rusijos pilotas užpildė prieglobsčio prašymą. Kol kas jo teisė judėti apribota, tarnybos aiškinasi ir jo atvykimo aplinkybes.
„Aš kariškis, turiu ginti savo šalį nuo agresijos, bet neturiu dalyvauti nusikaltime“, – tai viena iš interviu ištraukų, kuriame BBC Rusijos naujienų tarnybai savo istoriją pasakoja iš Rusijos į Lietuvą neteisėtai pabėgęs Rusijos oro pajėgų lakūnas, leitenantas Dmitrijus Mišovas.
Interviu internete pasirodė birželio 8 d., tačiau, kaip teigia pats pilotas, jis Lietuvoje jau nuo gegužės 28 d., o informaciją apie jį viešoje erdvėje sukilo tik kitą dieną po publikacijos. Tą patį vakarą pasieniečiai jau ėmėsi jo ieškoti.
„Jis buvo aptiktas Vilniuje penktadienį vakare, pasieniečiai pristatė jį į savo patalpas, vyko apklausos – įprastiniai veiksmai tokiais atvejais. Ir penktadienį gana vėlai vakare buvo užregistruotas jo prieglobsčio prašymas. Per savaitgalį buvo surinkta visa reikiama medžiaga, visi dokumentai įmanomi, patikslinta visa informacija, ir perduota Migracijos departamentui“, – sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.
Anot G. Mišučio, dėl D. Mišovo patekimo į Lietuvą kol kas aišku tik viena – kad jis nevyko per išorinę sieną su Baltarusija, o ar pateko per kaimynes Lenkiją ar Latviją – esą aiškinamasi.
„Mes, kaip Lietuva, neturim su ES valstybėmis, aišku, tos kontrolės nėra nuo 2007 m. Tačiau kiekviena išorės sienas sauganti valstybė, tiek Lenkija, tiek Lietuva, tiek Latvija, atsako už savo tą išorės sienos ruožo kontrolę. Tai patekdamas į Šengeno erdvę, jis, matyt, kažkurioj vietoj sugebėjo patekti, neturėdamas reikiamų dokumentų“, – aiškina G. Mišutis.
Anot migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės, dabar D. Mišovui taikomos standartinės prieglobsčio prašymo procedūros. Specialistai jį apklausia, siunčia paklausimus Valstybės sienos apsaugos tarnybai, policijai, bei Valstybės saugumo departamentui. Tokie patikrinimai gali trukti iki pusės metų.
„Migracijos departamentas tikrins visą pateiktą informaciją, kurią pateikė prieglobsčio prašytojas, prireikus siųs užklausas kitoms institucijoms, rinks informaciją, nuo to kokia ji bus surinkta, kokie faktai pasitvirtins – bus priimtas sprendimas“, – tikina E. Gudzinskaitė.
Tiesa, kyla klausimų, ar toks interviu, ir apskritai, neteisėtas patekimas į Lietuvą artėjant NATO viršūnių susitikimui, nėra provokacija. Štai parlamentaras, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad ir tokio varianto atmesti nereikėtų. Tačiau pats tuo abejoja.
„Iš jo komentarų tai pačiai BBC, elgesio modelio, neatrodo, kad tai būtų provokacijos. Jis pats prisipažįsta, kad jis yra pabėgęs. Jis sako, kad Putinas blogis, kad jis kaip karys turi ginti savo valstybę, o ne pulti kitus. Na, toks, sakykim, pakankamai racionalus aiškinimas“, – sako L. Kasčiūnas.
Tačiau L. Kasčiūnas primena – vien bėgimas nuo mobilizacijos ir karo prievolės savaime nėra pakankamas argumentas prieglobsčio gavimui Lietuvoje.
„Turi įrodyti, kad kovojai prieš Putino režimą. Tai šia prasme, tai negaliu atsakyti, ar jam pavyks tai padaryti“, – teigia NSGK pirmininkas.
Anot politologo Nerijaus Maliukevičiaus, svarbu tinkamai ir nuosekliai konkretų atvejį ištirti.
„Gali būti įvairių provokacijų bandymų, gali būti dvigubo žaidimo bandymų. Ir visa tai yra sovietinė Šaltojo karo mokykla, kai buvo bandoma kaip nors provokuoti tas situacijas ir panašiai“, – teigia N. Maliukevičius.
Maliukevičius sako ir kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, jau kuris laikas yra tapusi demokratiniu traukos tašku.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
