Klaipėda nesvetingai pasitinka pirmą, po 679 dienų pertraukos dėl koronoviruso pandemijos atvykstantį kruizinį laivą. Lietus ir vejas privertė laivą įplaukti į uostą anksčiau, nepalankios oro sąlygos verčia ir palikti Klaipėdą net keliomis valandomis anksčiau nei planuota.
„Klaipėdos uoste yra vėjo apribojimai, virš 20 m/s neleidžiama plaukti laivams uoste ir jei mes pralauksim šį momentą, nepastebėsim, jis gali čia ir dvi paras stovėti“, – sako locmanas Igoris Nasanovas.
Laivu į uostamiestį atvyko 677 turistai iš Vakarų Europos bei JAV. Didžioji dauguma jų saugodamiesi koronaviruso uždaromis grupėmis išvyksta į ekskursijas po Lietuvos pajūrį. Tačiau yra ir tokių, kurie tiesiog patraukia pėsčiomis į naujais užsikrėtimais Lietuvoje pirmaujančią Klaipėdą.
Gidai tikina, kad turistus apie padėtį Klaipėdoje įspėjo, tačiau visi keleiviai yra vakcinuoti, tad viruso esą nebijo.
„Kas rytą prieš pusryčius pasitikriname, ar neturime temperatūros, kaskart išeinant iš laivo ir grįžtant taip pat matuojama temperatūra, mes visi vakcinuoti“, – sako viešnia iš Nyderlandų Ingeborg.
„Mes dėvime kaukes visą laiką būdami laive, manau, esame saugūs, ir dabar mieste, įstaigų viduje irgi saugosimės dėvėdami kaukes ir tikimės geriausio“, – teigia kita turistė Astrid.
Kruizinio laivo kapitonas pasakoja, kad kiekviename uoste galioja skirtingi ir nuolat besikeičiantys saugumo dėl koronoviruso reikalavimai, tad sudėtinga ir kelionių organizatoriams, ir patiems turistams.
Laivo „Artania“ kapitonas Mortenas Hansenas tvirtina: „Reikėtų suvienodinti saugumo reikalavimus visoje Europoje. Nes visose šalyse šie reikalavimai skirtingi ir laivams sunku susigaudyti.“
O ir pats senas jūrų vilkas tikina, kad per ilgą jo darbo praktiką, pirmą kartą tiek ilgai prabuvo be darbo. Pandemija ir karantinas kirto ir laivo įgulai.
„Asmeniškai aš namuose praleidau 5 mėnesius. Niekad nesu tiek užtrukęs. Žmona net norėjo mane išvyti iš namų. Tad džiaugiuosi grįžęs į darbą. Įgula taip pat. Dauguma jos iš Azijos šalių ir kai kurie iš per šį laikotarpį net neturėjo, ką valgyti“, – sako M. Hansenas.
Panašiai gyveno ir Lietuvos pajūrio gidai. Dveji metai be kruizinių laivų turistų daugumą jų privertė ieškotis naujų ar bent papildomų darbų.
„Buvo laikas, kurį buvo galima siekti su tokiomis trumpalaikėms veiklomis, tokiomis kaip vertėjavimu, įsidarbinimu terminuotai kitose darbo vietose, įvairiai, iš tikrųjų“, – sako gidė Daiva Labanauskaitė.
Nuostolių patyrė ir uostamiesčio verslininkai. Senamiestyje, kurį pirmą dažniausiai aplanko kruizinių laivų turistai, įsikūrusių maitinimo įstaigų atstovai pasakoja, kad be užsieniečių jiems pragyventi sekėsi sunkiai. Mat šie dažniausiai renkasi brangesnius patiekalus, pasėdi ilgiau ir palieka didesnius arbatpinigius.
Restorano „Etno dvaras“ vadovė Rimantė Žurkauskienė sako: „Deja, jų šiais metais turime stipriai mažiau. Nes ankstesniais metais dirbdavom tiek su turistinėmis grupėm, kurios atvykdavo su turistiniais autobusais, ar kruiziniais laivais. Mums trūksta, kaip restoranui, tų atsipalaidavusių, besidžiaugiančių atostogomis, niekur neskubančių klientų.“
Panaši situacija visame pajūryje. Vien Klaipėda be kruizinių laivų turistų per dvejus metus neteko 4 milijonų eurų.
Klaipėdos turizmo centro vadovė Romena Savickienė tvirtina: „Vidutiniškai Klaipėdos mieste, vienas kruizinis turistas išleidžia apie 40-60 eurų. Tai jei paskaičiuoti, kad pernai mes tikėjomės apie 80 000 turistų, tai beveik 2 milijonai neatėjo iki mūsų biudžeto.“
Beveik dviejų milijonų eurų iš kruizinių laivų per šiuos dvejus metus nesurinko ir Klaipėdos uostas. Vis tik, šis pirmasis svečias šį sezoną tikėtina, bus ir paskutinis. Tiesa, kitais metais į Klaipėdą atplaukti norą išreiškė 52 laivai, o 2023-siais – jau ir kelios dešimtys.
