Apžiūra plėšriajam paukščiui ne itin patiko. Tad teko prisimatuoti specialią kepurėlę, kad aplinkos nematytų ir patirtų mažiau streso.
„Tai vištvanagis, vištvanagio patinas, jaunas paukštis, išsiritęs praėjusiais metais“, – sakė ornitologas Saulius Rumbutis.
Vištvanagis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Pas gyvūnų globėjus į prieglaudą „Nuaras“ šis sparnuotis atkeliavo iš Prienų rajono. Kieme jį išvydo vietiniai gyventojai, paukštis neatrodė išsekęs, tačiau tupėjo ir nejudėjo.
„Ant kairio sparno buvo apsivyniojęs raištelis. Jį nuėmus ir apžiūrėjus sparną detaliau, pastebėta, kad greičiausiai buvo sena sparno trauma“, – pasakoja veterinarijos gydytoja Morgana Laura Fiorini.
Žaizda jau sugijusi, bet dalies plunksnų ir kone pusės uodegos nėra.
„Gali būti dėl laikymo narve, dėl netinkamo laikymo ir netinkamo vietos paruošimo, tokie paukščiai turėtų turėti kur tupėti, kad sparnai neapsitrintų ir plunksnos neiškristų“, – teigia M. Laura Fiorini.
Tačiau bene daugiausia spėlionių sukėlė ant kojų pritvirtintos odinės kilpos, tokias įprastai turi specialiai medžioti ruošiami paukščiai. Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas įtaria, kad vištvanagis gal net išperintas nelaisvėje ir dresuotas nelegaliai.
„Pagal viską, manau, kad kokio nelegalaus laikytojo. Jeigu mes tokius žiedus uždėtumėm laukiniam paukščiui, neprijaukintam, tai jis momentaliai juos nusiluptų nuo kojų, ši augintas nuo mažumės ir odiniai dirželiai uždėti dar visai jaunam“, – kalbėjo S. Rumbutis.
Kad paukštis augęs žmonių aplinkoje, neabejoja ir sakalininkai, tik stebisi, kad jis neturi jokių skiriamųjų ženklų – nėra nei žiedo, nei mikroschemos.
„Toks kaimiškas variantas, mėgėjo variantas. ES būtinas skiriamasis ženklas – tai žiedas yra, žiedelis uždedamas. Gali ant tų dirželių būna žalvarinė „blekutė“ ir sakalininko telefonas parašytas“, – sako „Lietuvos sakalininkai“ vadovas Virginijus Narkus.
Nė viena Lietuvoje oficialiai tokius sparnuočius dresuojanti organizacija nepasigedo pražuvėlio. Tad tolesnė jo globa patikėta įstaigai „Lietuvos sakalininkai“.
Bet jie kaip mat susibičiuliauja – vištvanagis ramiai tupi ant sakalininko rankos ir skvarbiu žvilgsniu seka kiekvieną krustelėjimą
Deja, šiam vištvanagiui dėl patirtų traumų nei medžiokle, nei laisve mėgautis daugiau nebeteks. Jis gyvens pas sakalininkus. Iš Kauno į Žemaitiją sparnuotis iškeliauja jau net su vardu. TV3 Žinių žurnalistai tampa vardynų liudininkais.
„Viskas yra gerai pas mus. Kokios akys tavo. Grynas Gintaras. Gintarėlis mūsų“, – pasakoja V. Narkus.
Kaip paukštis atsidūrė Suvalkijos kaime – mįslė. Toks vos metų sparnuotis dar per jaunas medžioti o jei dar vėjuota diena, galėjo nusklęsti per toli ir pasiklysti.
„Pradėt medžioklę rizikinga, gali būti ,kad kažkas nepatyręs bandė išeiti į pirmą medžioklę, nes dabar pavasaris, migracija, pilna ančių, viskas juda mirga, o šitas gražuolis turėjo savo planą“, – teigia V. Narkus.
Įprastai medžioklei plėšrieji paukščiai – vanagai, sakalai ar jų gentainiai pradedami ruošti vos sulaukę kelių mėnesių. Vištvanagiai vieni brangesnių, labiau vertinamos patelės.
„Jų darbinės savybės labai geros, galima lapes medžioti, jeigu gerai paukštis paruoštas, kiškius, antis. Jų aktyvumas medžioklės metu duoda labai gerus rezultatus“, – kalbėjo V. Narkus.
Toks jauniklis kainuoja nuo 800 eurų. Plėšrūnui reikia bent trejų metų dresūros, tada jis patikimas, bet jau ir kaina įspūdinga. Gali atsieiti ir keliasdešimt tūkstančių eurų.