Veterinarai sako, kad šalies valdžia įstatymą priėmė, tačiau jo įgyvendinimu visai nesirūpina. O gyvūnų prieglaudos jau ruošiasi išmestų keturkojų antplūdžiui.
78-erių Karolina jau trečius metus augina šunį vardu Kora. Prieš šį šunį moteris augino ir daugiau keturkojų, tačiau tikina nesuprantanti, kam juos reikia ženklinti. Mat pagal pavasarį įsigaliojusią tvarką, visi šunys, katinai ir šeškai, kurie gimė iki šių metų gegužės pirmosios, specialia mikroschema turi būti paženklinti per metus, o gimę po gegužės pirmosios, per keturis mėnesius.
„Man atrodo, kad nereikia. Jau kiek amžiaus aš šunis turėjau visokių – ir lenciūginį, ir dar kitą. Nu kam reikalinga? Kad nepasimestų? Bet juk šuo žino ir pareina“, – sako ji.
O kito miestelio – Kretingalės gyventojas Artūras turi kitokią nuomonę. Jo šuo Reksas jau laksto su mikroschema.
„Iš tikrųjų, tai geras dalykas yra, gal seniems žmonėms biškį brangu, kai mažos pensijos. O taip, tai – neblogai. Šuniuks pabėga, galima surasti greičiau“, – teigia vyras.
Artūro kaimyno Romo katė atsivedė kačiuką. Jau paskutinį, mat rainę vyras sterilizavo. Nors gyvūnus Romas myli, juos paženklino, tačiau kaip ir kaimynas baiminasi dėl senesnių žmonių. Esą jie, nenorėdami už tokią paslaugą mokėti, augintinius tiesiog išmes ar nužudys.
„Jei jau kažkokios institucijos nori šitą dalyką įvesti, tai gerai, bet nors tiems pensininkams galėtų kažkokią tai.. ar dykai juos sučipuoti ar kažkaip tai“, – kalba Kretingalės gyventojas Romas.
Kad dėl naujosios tvarkos daugiausia rūpesčių ir diskusijų kyla su mažesnių miestelių bei kaimų gyventojais, pastebi ir veterinarai. Gyvūnų ženklinimas Lietuvoje vyksta vangiai.
„Masiškai nėra. Pas mus juk visuomet, žmonės yra kaip studentai. Paskutinę naktį viską daro“, – tikina veterinaras Robertas Bartkus.
Pats ženklinimo procesas yra greitas – prietaisu gyvūnui po oda įstumiama ryžio grūdo dydžio mikroschema: „Galim parodyti kokio dydžio ta mikroschema yra. Ji žiauriai maža.“
Tačiau vėliau šios mikroschemos kodą būtina suvesti į valstybinį registrą. Kad gyvūną nuskenavus aparatu, pagal jame parodomą kodą galima būtų atsekti, kas keturkojo šeimininkas. Tačiau visa tai kainuoja. Ir ta kaina dažniausiai ir yra pagrindinė žmonių atsisakymo gyvūnus registruoti priežastis. Paslauga kainuoja apie 20 eurų, o jeigu jūsų katė atsiveda 6 kačiukus – gerokai išauga.
„Pas mus paženklinimas ir duomenų suvedimas yra šiai dienai 20 eurų. Bet jis gali brangti, kadangi jei daugės ženklinamų augintinių, aš turėsiu atskirai žmogų sodinti, kad jis suvedinėtų duomenis. Šito automatizuoti kol kas kažkaip nepavyksta, nes nesusitariam su valstybinėm įstaigom“, – sako R. Bartkus.
Tad veterinarai pečiais ir gūžčioja – įstatymas priimtas prieš tris mėnesius, o jo įgyvendinimas vis dar buksuoja. Nors naujosios gyvūnų ženklinimo tvarkos rengėjai žadėjo organizuoti ženklinimo kursus, tokie nevyksta. Mat po tokių kursų šia veikla užsiimti galėtų ir prieglaudų atstovai, tad procesas vyktų greičiau, o atsiradus konkurencijai gal net kristų ir kainos. Tačiau kol kas gyvūnų prieglaudos gali tik ruoštis naujų gyventojų antplūdžiui.
„Mes laukiam šio laikotarpio taip pat su nerimu, bijome pagausėjimo gyvūnų prieglaudoje, išmestų, paliktų, būtent dėl to, kad jie yra neženklinti“, – teigia „Nuaro“ administratorė Gintarė Liutkuvienė.
Ar gyvūnai paženklinti, kontroliuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai. Kol kas tvarkos nepaisančius keturkojų augintinius augintojus jie tik įspėja. Ateityje tokių gali laukti 30 eurų siekiančios baudos.
