Vilnietė Vaida pakliuvo į avariją, ir turėjo aiškintis su garbaus amžiaus vairuotoju, galimai ir sukėlusiu eismo įvykį, bet, pasak moters, kaltės iš karto nepripažinusiu.
„Susitarsim, susitarsim, automobiliai stipriai daužti. Sakau, mes nesitarsim ir iškviečiam policiją, o kai iškvietėm policiją. Policija sako, patys pildykit, nukentėjusiųjų nėra. Aš dar jo paklausiau – sutinkat, kad per raudoną? Tai aš per geltoną važiavau, sakau, jis nesutinka“, – teigia vairuotoja Vaida.
Avarijos liudininkai neabejoja, taisykles galėjo pažeisti ir įvykį sukelti 80 metų perkopęs senjoras. „Išlipo troleibuso vairuotojas, kuris kur važiavo prieš tai, maršrutinis troleibusas, ir matė, kad žmogus važiavo per raudoną šviesoforo signalą“, – tęsia Vaida.
Tiesa, pats vairuotojas nekalbus: „Nežinau, be komentarų. – Tai sako, kad per raudoną važiavot? – Per žalią.“
Bet vėliau priduria, per 60 vairavimo metų, tokį įvykį, kai apdaužomos mašinos, turi pirmą kartą: „O toliau vairuosit, ar jau nebe? – Per daug norit žinoti.“
Kitas vairuotojas Jonas ir pats prisipažįsta – vyresniems vairuoti sunkiau. Sako ir pats yra pažeidęs taisykles. „Ai, išlindau į pagrindinį truputį. Ne ten, kur reikia“, – teigia vairuotojas Jonas.
Policijos pareigūnai skuba į dar vieną įvykį, kurį sukėlė taip pat garbaus amžiaus vairuotojas. Šį kartą – vienoje sostinės degalinių žmogus išvažiavo prisipildęs mašiną kuru, susimokėjęs, bet su degalinės kolonėlės žarna bake. Vaizdo įraše matyti, kaip žmogus pajuda, tada sustoja, o tada jau iš paskos velkasi įplyšusi žarna. Tačiau žmogus nuvažiuoja it niekur nieko.
Po tokių įvykių kiek jaunesni vairuotojai dalijasi į dvi stovyklas, vieni sako, kad pasiekus tam tikrą amžiaus ribą vairuotojams reikėtų daugiau kontrolės – arba sveikatą dažniau tikrinti, arba nuo tam tikro amžiaus ir iš viso nebeleisti vairuoti:
„Važiuoja, kaip jam atrodo, kaip geriau. Nėra reakcijos tokios.“
„Gali išvažiuot kažkur tai, ir lėčiau važiuoja, pas jį reakcijos kai nėra, tai negali su srautu normaliai važiuoti.“
„Gal daugiau komisiją turėtų praeiti, dažniau. Nu į metus… gal kas pusę metų.“
Draudikai atliko tyrimą, ir pastebėjo, kad dalis tiesos šių žmonių žodžiuose yra: vairuotojai, perkopę 70 metų, kelyje klysta šiek tiek dažniau nei, pavyzdžiui, 60-mečiai.
„Apie 10 proc. įvykių ir yra tas padidėjimas, jeigu, sakykim, palygintume su vairuotojais, kurie yra 60-ies, ir panašaus amžiaus. Vyriausius vairuotojus turim 90-ies metų, ir jie vis dar draudžiasi, ir kai kuriems nepasiseka, iš esmės didėjimas yra nuo 70-ies – tada jis vis didėja“, – aiškina „BTA“ atstovas Andrius Žiukelis.
Tokia tendencija pastebima maždaug dešimtmetį. Tačiau tai nereiškia, kaip pastebi kai kurios draudimo bendrovės, kad vyresniems reikia drausti vairuoti. Anaiptol, jaunimas nuo 18 sukelia tris kartus daugiau eismo įvykių nei vyresni. O Susisiekimo ministerija sako, esą niekas iš vyresnių atimti teisės vairuoti neketina. Tiesiog jie turi dažniau tikrintis sveikatą.
„Pradedant nuo 56 metų vis dažniau ir dažniau reikia tikrinti sveikatą, jau ne kas 10 metų tarkim, B kategorijos vairuotojas kas 5 metai, paskui kas 2 metus reikia. Paskui net ir kasmet“, – sako Susisiekimo ministerijos atstovas Dmitrijus Bialas.
Policija sako, esą klaidų kelyje vyresni tikrai padaro, tačiau palyginti rečiau nei kelių eismo taisykles pažeidžia jaunesni vairuotojai.
„Aš gal sakyčiau taip, kad turbūt skaudesnius įvykius, skaudesnes nelaimes sukelia kaip tik jaunesnio amžiaus asmenys, nes jie labiau mėgsta greitį, labiau mėgsta tam tikrose situacijose labiau rizikuoti. O vyresnio amžiaus žmonės labiau važiuoja atsargiau, lėčiau, šiek tiek ir rečiau išvažiuoja į tas gatves“, – tikina policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Ir viskas ko reikia, tai daugiau tolerancijos kelyje ar bet kur kitur, visoms amžiaus grupėms.
