Ryšių reguliavimo tarnyba atskleidžia, kad „Lietuvos paštas“ norėjo kilstelėti kainas dar daugiau, bet negalėjo pagrįsti, kam reikia tiek kelti įkainius.
Panevėžietė Danutė į paštą ateina atsiimti vaikų siųstų siuntinių. Moteris kainomis stebisi ir įvardija, kiek vaikai Klaipėdoje sumokėjo už siuntą.
„Va šitokie du siuntinukai atsiųsti man kainavo 14 eurų. Tai per brangu, labai brangu...“, – sako Danutė.
Danutė skaičiuoja, kad siųsti paštu šiuos siuntinius kainuoja kone šeštadalį visos siuntinio vertės.
„Nežmoniškai bjauru, o reikia, kad persiųstų vaikai. Sakau, gi 14 eurų mes už siuntimą sumokėjom, o siuntinyje, kas sudėta, 90 eurų“, – kalba Danutė.
Pašto įkainiais neslepia pasipiktinimo ir Klaipėdoje TV3 Žinių kalbinti žmonės:
„Keistas dalykas, kad pabrango į Europą, o, pavyzdžiui, į kokį Afganistaną siųsti arba keistas šalis, realiai liko. Pigiau nusiųsti į Afganistaną negu į Airiją. Tai keistas dalykas, bet yra kaip yra – vis tiek lieka patys pigiausi, nelabai, ką turim rinktis.“
„Susilaikysiu. – Kodėl? – Todėl, kad žurnalų porą išsiunčiau ir jau 4,50. Į Švediją, aišku, bet tai labai brangu.“
„Tai va ir dabar nebesiuntinėju išvis. Ir dabar net nereikia.“
Nuo vasario 1-osios pašto paslaugų įkainiai vidutiniškai pabrango trečdaliu. Į užsienį smulkesnes korespondencijas siųsti tapo vidutiniškai dvigubai brangiau. Bandome skaičiuoti konkrečiau: korespondencija, kurioje galėtų tilpti keli lapai dokumentų, Lietuvoje brango dvigubai. O, pavyzdžiui, trijų kilogramų siuntinį nusiųsite irgi dvigubai brangiau.
„Ženkliai kyla mūsų pačių paslaugų kaina arba paslaugos savikaina, nes ir darbuotojų atlygis kyla eilę metų iš eilės, taip pat degalų kainos ir kiti kaštai. Universaliosios pašto paslaugos įkainiai nebuvo keletą metų peržiūrėti“, – teigia „Lietuvos pašto“ komunikacijos vadovė Deimantė Žebrauskaitė.
Vis dėlto pats „Lietuvos paštas“ negali nustatyti pašto skyriuose priimamų siuntų ar korespondencijų kainų. Kainas įmonė turi suderinti su reguliuotoju – Ryšių reguliavimo tarnyba. Sausį tarnyba sutiko su įmonės prašymu.
„Matydami, kad šita paslauga yra nuostolinga, priėmėme sprendimą, kad galima kilstelėti tų didžiausių universaliųjų pašto paslaugų tarifus“, – aiškina Ryšių reguliavimo tarnybos grupės vadovė Rita Liuokaitytė.
Tačiau pasirodo, kad „Lietuvos paštas“ prašė leisti didinti įkainius dar daugiau.
„Lietuvos paštas“ tikrai prašė daugiau, bet tarnyba įvertino, koks yra pagrįstas ir faktiškai patikrinamas sąnaudų dydis. Dėl to, kad „Lietuvos paštas“ pateikė – taip – didesnę sumą, bet nepateikė pagrindžiančių tai įrodymų. Tai būtų praktiškai dar 24 procentais būtų daugiau negu dabartiniai tarifai“, – tikina R. Liuokaitytė.
„Visi 2022 metai, po to, kai 2021 metai buvo nuostolingi, „Lietuvos pašte“ buvo skirti veiklos efektyvinimui tam, kad mes atgautume, kaip sakome, finansinę sveikatą. Atrodo, kad tą finansinę sveikatą bus mums pavykę atgauti. „Lietuvos paštas“ nebebus nuostolinga įmonė kaip 2021 metais“, – teigia D. Žebrauskaitė.
5 milijonai eurų – tiek nuostolių 2021 metais „Lietuvos paštui“ sukaupė pašto skyrių veikla šalyje ir siuntų priėmimas ir perdavimas juose.
