Žmonės tokia idėja džiaugiasi – mat sveikatos pasitikrinti ir išbėgti iš darbo neturi kada. Tiesa, tokį socdemių siūlymą kritikuoja kai kurie konservatoriai.
Panevėžietė Dana vos ne vos ištrūko iš darbo, kad į polikliniką atlydėtų karščiuojantį ir sergantį sūnų. Mat kai darbo daug, anot moters, darbdavys į polikliniką išleidžia nenoriai. Iš darbo ištrūkti buvo sunku.
„Va ir sėdi kaip ant adatų, kad tik greičiau į darbą“, – sako Dana.
O ką jau kalbėti apie laiką savo sveikatai pasitikrinti, pereiti prevencines ligų programas.
„Reabilitacijai, profilaktikai. Viskam gi nebėra laiko paprasčiausiai. Pats savęs jau nebegali prisižiūrėti“, – tvirtina Dana.
O ir medikai antrina, kad žmonės labai norėtų pasirūpinti savo sveikata, teiraujasi, ar jiems pagal amžių jau priklauso prevencinės profilaktinės programos. Tiesa, gyventojai, anot medikės, tiesiog negali išeiti iš darbo ir pasitikrinti sveikatos.
„Būna netgi užbėga dėl darbo patikrinimo, o, kai užbėga dėl darbo patikrinimo, dažniausiai mes kraujo tą pačią dieną tyrimo atlikti negalim ir mes tada juos informuojam vėl apie tas profilaktines programas ir jie sako ai, darbdavys manęs iš darbo neišleis“, – kalba šeimos gydytoja Justina Tumienė.
O Seimo narės socialdemokratės Orinta Leiputė ir Rimantė Šalaševičiūtė nori įpareigoti darbdavius suteikti darbuotojams kartą per metus apmokamą pagal vidutinį darbo užmokestį laisvą dieną sveikatai pasitikrinti.
„Eina kalba apie valstybės lėšomis apmokamas prevencines programas, kurios šiai dienai yra 5 ir kurių statistika ypatingai po pandemijos susirgimų skaičiaus arba diagnozavimų vėlyvesnėse stadijose labai išaugo“, – teigia O. Leiputė.
„Prevencinės susijusios su onkologinėm ligom, viena širdies ir kraujagyslių. Dabar labai stipriai dirbam ir pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerijoje apskrito stalo diskusija tokia pasitarimas sakykim, gal net diskusija, dėl prevencinės plaučių vėžio, kadangi tai jau epidemija darosi Europoj“, – teigia R. Šalaševičiūtė.
Socialdemokratės sako, kad toks jų siūlymas padės užbėgti ligoms už akių ir išvengti perteklinių mirčių arba bent jau gydyti jas ankstesnėse stadijoje. Tokiu būdu būtų išsaugomos ir valstybės lėšos.
„Ypač moterys taupo laiką, ypatingai tas laisvesnes dienas ar atostogas šeimai atiduoda ir neranda laiko, nes ne visi darbdaviai žiūri geranoriškai ir ne visi sudaro galimybes darbo metu pasitikrinti“, – sako O. Leiputė.
„Lietuva prevencinėms programoms skiria apie 20 milijonų patikrai per metus, kurių neįsisavina, nes per pandemiją šitas klausimas buvo visiškai uždaras. Nei patekti, nei kas tave kvietė“, – tvirtina R. Šalaševičiūtė.
Nors dalis panevėžiečių pritaria, kad būtų puiku gauti apmokamą dieną prevenciškai pasitikrinti sveikatą, tačiau kiti sako, kad vienos dienos neužteks. Treti priduria, kad ir dabar darbdaviai laisvai išleidžia darbuotojus sveikatos patikrinimui:
„Jeigu tu sugebėtum pagal mūsų visą tą sveikatos sistemą viską susitvarkyti, per vieną dieną pasidaryti, tai aišku, kad gal ir gerai būtų.“
„Valdžia supranta ir žino, ir leidžia. Susitariam, atidirbam kažkaip.“
„Būtų labai gerai. Tuomet susikaupi ir tą laisvą dieną panaudoji patikrinimui.“
„Man, kaip verslininkui, tai ne, tikrai. Nes kuo daugiau darbo dienų, tai gali užsidirbti kažką pragyvenimui. O kas dirba valstybinei įstaigoj, kodėl gi ne, labai faina būtų.“
„Sveikata svarbus dalykas, tai ta laisva diena pasitikrinti – aš už.“
Idėja skatinti darbingo amžiaus žmones tikrintis sveikatą, anot Seimo nario Mindaugo Lingės gera, bet tai ne Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo klausimas ir siūlymas prasilenkia su logika.
„Yra įrašoma, kad toks patikrinimas yra privalomas, nes ten yra išvardinami įstatyme atvejai, kad tai yra privaloma nuostata ir galiausiai nurodoma, kad nors tai yra privaloma, bet jeigu to nepadarysi, tai už tai nieko nebus“, – sako M. Lingė.
Lingė sako, kad tokia idėja yra našta darbdaviui, o ir kas užtikrins, kad darbuotojas tikrai buvo nuėjęs prevenciškai pasitikrinti.
„Kai mes tikrinamės programas prevenciškai sveikatą pagal programas tai yra mūsų asmeninis reikalas ir aš neprivalau atsiskaitinėti darbdaviui kokiose programose, kas man yra tikrinta“, – kalba M. Lingė.
„Pagal tas programas yra priklausomai nuo amžiaus, tai yra kartą per tris metus arba kartą per penkis metus programa, kad reikia pasitikrinti, tai tikrai nebus našta ir darbdaviui užmokėti už tą dieną“, – tikina O. Leiputė.
„Patikrinti, ar buvo atvykęs ar ne pasitikrinti, tai tokia galimybė yra. Asmens duomenys tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, šeimos gydytojas pasakys, ką rado, bet patį faktą konstatavimui patikrinti galima“, – sako R. Šalaševičiūtė.
Už darbuotojų sveikatos prevenciją pasisako ir Seimo narys Linas Slušnys, bet nemato didelės bėdos ir dabar. Ypač, kai dalis žmonių dirba per nuotolį ir lengviau gali planuotis savo laiką, ir juolab kai, anot Slušnio, darbuotojų ir darbdavio santykis pasiekė civilizuotą lygį.
„Kol buvau vadovas, atėjo metas, pasakei, tikrai tau reikia, taip reikia, gerai, kaip mes susidėliojam. Jeigu man nekiša kojos niekur kitur, eik pasitikrink, tikrai tai yra svarbu. Kam to įstatymo, nežinau. – Bet ar sumokėdavot už tą dieną, kai eidavot? – Ta prasme, ką reiškia aš sumokėdavau. Tai reiškia, aš neatimdavau dienos, kurį nurašydavau, kad jo nėra darbe“, – sako Seimo narys Linas Slušnys.
Seimas socialdemokračių siūlymui po svarstymo pritarė. Klausimas griš į komitetus, o pavasario sesijoje ir į Seimo salę. Šią savaitę Seimas taip pat pritarė ir 5 papildomiems laisvadieniams darbuotojų savišvietai. Tiesa, jie apmokami nebus.
