Šiaulietė Vilma vienoje iš miesto parduotuvių renka šiltesnius rūbus anūkui, dėl to specialiai nuolaidų neieško. Tačiau moteris pasakoja, kad labiau dėmesį į kainą atkreipia tada, kai ieško drabužių sau:
„Kitą sykį ieškau, kur man tinka, patinka, o kitą sykį žiūriu su nuolaida, gal visai neblogai. Visaip.“
Nuolaidų ieško ir kiti gyventojai:
„Ėjau ieškoti batų žieminių, bet radau nuolaidą – tapkutes, kaip tik man jos jau reikalingos. Sutaupiau, reikėjo ir 6 euriukus sutaupiau. Anūkams bus ledams.“
„Aišku, tik su nuolaida. Maisto prekių pagrinde.“
„Nesu ta rūbų vergė, nebėgioju, kad ten drabužių „pirkalioti“ ir tų akcijų gaudyti, bet į maistą žiūriu, labai ženkliai yra padidėjusios.“
„Iš maisto produktų. Aš nežinau, ką pirkti, bet kažką reikės valgyti. Perku su akcija, o ne be akcijos.“
„Vilioja labai smarkiai ir laukiam nuolaidų, kad galėtumėme apsipirkti.“
Rinkos tyrimų kompanija „NielsenIQ“ atliko tyrimą. Išsiaiškino, kad infliacijai pakilus į rekordines aukštumas, žmonės vis dažniau ieško būdų, kaip išleisti mažiau.
„Kiek vartotojų visgi keičia savo apsipirkimo įpročius tam, kad sutaupytų, tai Lietuvoje tokių vartotojų yra trys ketvirtadaliai, tai beveik visi keičia savo apsipirkimo įpročius tam, kad sutaupytų“, – teigia „NielsenIQ“ vartotojų tyrimo skyriaus vadovė Baltijos šalyse Edita Asakavičienė.
Pirkėjai naudoja įvairiausias strategijas.
„Akcijų ieškojimas ir keičiamas prekinis ženklas renkantis pigesnę alternatyvą, – sako E. Asakavičienė.
„20, 25, pas vyresnius asmenis gali būti ir 35 procentai visų išlaidų yra maistas, normalu, kai maistas pabrangsta Lietuvoje vidutiniškai trečdaliu, kas yra absoliučių namų ūkių daugiau nei augo pajamos, tai suprantama, kad tai svarbiausiai išlaidų grupei ieškoma tų pigesnių apsipirkimo galimybių“, – tvirtina SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Žmonės yra linkę rinktis ne produktą, o akciją. Vidutiniškai 29 procentai arba kas trečias – ketvirtas europietis yra nusiteikęs pirkti tuos produktus, kuriems taikoma akcija, siekdamas sutaupyti. Lietuvoje nuolaidų ieško dar daugiau pirkėjų – maždaug 4 iš 5. Apklausos taip pat rodo, kad kas trečias pirkėjas ir pačią parduotuvę renkasi pagal tai, kokio dydžio akcijos ten taikomos.
Tyrėjai pasidomėjo, ir kokių maisto produktų žmonės atsisakytų, jei kainos toliau sparčiai kils.
„Čia atsiranda tokios kategorijos kaip žuvis, atsiranda pieno produktai dėl didelio kainų pokyčio, atsiranda impulsyvesnės kategorijos, tokie kaip gėrimai, užkandžiai, saldumynai“, – kalba E. Asakavičienė.
Anot rinkos tyrėjų, verslui dabar pats palankiausias laikotarpis vilioti klientus akcijomis. Tiesa, vartotojų teisių apsaugos specialistai ragina gyventojus nepamesti galvos. Tarnyba per metus gauna apie 100 pranešimų dėl pirkėjų klaidinimo ar kitų pažeidimų.
„Gauna vartotojų pranešimų, paklausimų, kad akcijos sąlygos buvo ne iki galo išsamios, arba reklamuojamų produktų nebuvo, arba ta pati kaina, siūlomos dvi prekės už vienos kainą, o akcija yra iki galo neįvykdoma“, – sako vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Inga Grinevičė.
Šiais metais Lietuvos pardavėjams įsigaliojo naujos taisyklės, kurios įpareigoja verslą elgtis sąžiningiau. Pavyzdžiui, pardavėjai gali nuolaidas taikyti tik mažiausiai per 30 dienų taikytai kainai. Pažeisti galiojančias taisykles pardavėjai gali ir kitais būdais.
„Nurodo, kad akcija iki 70 procentų nuolaida, o nuolaida taikoma vienai ar dviem prekėms, kai yra reikalavimas, kad bent 10 procentų būtų taikoma ta maksimali nuolaida. Arba dažnai būna, kad vieną prekę perki, antra nemokamai, o tos antros negauna, arba papildomai už ją reikia mokėti. Ir kita dalis, kai skelbia akciją ir aplamai atsisako parduoti prekę“, – aiškina I. Grinevičė.
Visi šie galimi Civilinio kodekso, reklamos, vartotojų teisių apsaugos įstatymų pažeidimai užtraukia atsakomybę. Už vienus pažeidimus verslui gali tekti sumokėti baudą iki 5000 eurų, už kitus bauda gali siekti ir 100 tūkstančių eurų.
